Vežėjai negaus papildomų kvotų deficitinei profesijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei nusprendus neskirti papildomų 15.000 kvotų, kurios leistų paprasčiau įdarbinti vilkikų vairuotojais trečiųjų šalių piliečius, transporto įmonės tai vertina kaip sąmoningą vieno didžiausių verslo sektoriaus žlugdymą.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ išplatintame pranešime skelbiama, kad kritiškai trūkstant tolimųjų reisų vairuotojų, įmonės negali vykdyti užsakymų klientams ir dengti finansinių įsipareigojimų bankams. Patiriami nuostoliai, pasak asociacijos, skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų.
Neturėdami galimybės įdarbinti darbuotojų iš trečiųjų šalių pagal kvotas, vežėjai tai galės padaryti, naudodamiesi kelias savaites trunkančia ir mokama procedūra. Pastaroji, pasak VŽ kalbintų verslininkų, realiai priverčia vairuotojus įsidarbinti Lenkijoje, kurioje tiek vairuotojų įdarbinimo procesas, tiek mokestinė aplinka yra gerokai palankesnė šiam, dideles pajamas generuojančiam, sektoriui.
„Linava“ nurodo, kad vien mokami leidimai trečiųjų šalių piliečiams atvykti dirbti į Lietuvą verslininkams kainuoja beveik 2 mln. Eur. Tačiau didžiausius nuostolius vežėjams esą sudarys atšaukiami užsakymai, stabdomos veiklos, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, baudos, vėlavimas bankams dengti kreditorinius įsipareigojimus.
Nepatenkino prašymo
VŽ rašė, kad vežėjai dar sausio mėnesį skaičiavo, jog metams paskirtų 11.600 kvotų užteks tik keliems mėnesiams. Gegužės mėnesį išnaudojęs šias kvotas, visas transporto paslaugas eksportuojantis sektorius žinių apie tolimesnius Vyriausybės sprendimus laukė beveik du mėnesius, nors apie besibaigiančias kvotas atsakingas institucijas informavo dar prieš kelis mėnesius.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, ketvirtadienį, susipažinę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiųstu atsakymu verslą atstovaujančioms organizacijoms, kuriuo atsisakoma šiuo metu skirti prašomų 15.000 kvotų, transporto įmonių atstovai buvo šokiruoti.
„Tai yra sąmoningas verslo žlugdymas, nes neturėdami darbuotojų, verslai negali dirbti. Seimo Ekonomikos komitetas dar gegužės 19 d. rekomendavo skirti vežėjams papildomai kvotų, nes metinis jų limitas išseko nepraėjus nė pusmečiui. Tuomet ministerijai buvo pavesta priimti tik galutinį sprendimą, tačiau jo, panašu, nebus. Kiekviena uždelsta diena vežėjams – papildomi nuostoliai“, – sako Z. Buivydas.
Deficitas – visur
Pasak jo, papildomam kvotų skyrimui pritaria ir Užimtumo tarnyba, kuri pripažįsta, kad nesugebės patenkinti tokio poreikio, nes Lietuvoje yra vos 1.600 žmonių, kurie galėtų dirbti tarptautinio transporto vairuotojais, o iš jų tik apie 200 norėtų dirbti šį darbą. Tokią poziciją ši institucija išsakė ir minėto Ekonomikos komiteto posėdyje, kuomet komiteto sudaryta darbo grupė sprendė vežėjams svarbų kvotų klausimą.
„Linava“ nurodo, kad trūkstamų profesijų darbuotojams taikomos kvotos gali būti peržiūrimos kartą per metus, jei yra jų trūkumas. Tai yra numatyta ir teisės aktuose, ir praėjusių metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ataskaitoje.
Z. Buivydas tvirtina, kad transporto sektoriaus atstovams nesuprantama, kaip gali būti taikomos kvotos šios deficitinės profesijos atstovams.
„Lietuvoje kvotos išvis neturėtų būti taikomos, nes nuolat jaučiamas profesionalių ir tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas. Tad taikyti kvotas trūkstamos profesijos darbuotojams, kurių stygius jaučiamas visoje Europoje, yra absurdiška. Štai, pavyzdžiui, net Jungtinė Karalystė skelbia, kad pas juos irgi kritiškai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų“, – sako Z. Buivydas.
