Skrydžiams iš Lietuvos skatinti šiemet bus išleista daugiau kaip 10 mln. Eur
Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad taikant patvirtintą diversifikuotą oro bendrovių skatinimo strategiją, 2021 m. bendras keleivių skaičius gali pasiekti 2,7 mln., visuose trijuose oro uostuose būtų įvykdyta apie 30.000 skrydžių, o tiesioginių krypčių skaičius siektų 82.
Praėjusiais metais trijuose Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta apie 1,8 mln. keleivių.
Kiek daugiau nei pusę skrydžių skatinimui numatytos sumos (5,8 mln. Eur) sudaro Lietuvos oro uostų investicijos bei planuojamos nuolaidos, kitą dalį skiria partneriai per įvairias programas: Susisiekimo ministerija skyrė 1 mln. Eur skrydžių skatinimui pagal de Minimis priemonę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi skirti 3,8 mln. Eur pagal viešosios paslaugos įsipareigojimo (angl. Public Service Obligation) priemonę.
„Pasirinkta strategija leidžia skatinti skirtingas oro bendroves bei taip sudaryti sąlygas konkurencijai Lietuvos oro uostuose, neišskiriant konkrečios oro bendrovės. Pavyzdžiui, Latvija nuėjo kitu keliu ir išskirtinai skatina savo nacionalinę oro bendrovę, į kurią vien 2020 m. turėjo investuoti 250 mln. Eur“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Teigiama, kad bendruose projektuose sprendimų skrydžių skatinimui ieškoma taip pat ir su „Go Vilnius“, „Keliauk Lietuvoje“, „Kaunas IN“, asociacija „Klaipėdos regionas”, „Investuok Lietuvoje“ atstovais.
Pasak A. Stikliūno, svarbiausi tikslai šiais metais – užtikrinti susisiekimą su strateginiais aviacijos centrais Europoje, atkurti bent pusę įprasto (2019 metų) mėnesinio keleivių srauto ir, be jokios abejonės, – užtikrinti saugumo reikalavimus naujoje kelionių realybėje.
Oro uostų atstovo teigimu, pastaruoju metu jaučiamas didžiulis keleivių ryžtas skristi jau artimiausiu metu, tad skrydžių atsigavimą šiemet lems globaliu mastu įsibėgėjantis vakcinacijos procesas ir su tuo siejamas skrydžių paklausos didėjimas, keliavimo ribojimų panaikinimas Europos Sąjungos šalyse, būsimi technologiniai sprendimai keliautojų sveikatos patikrai (imuniteto sertifikatas), pasikeitę keleivių segmentai ir geografiškai nutolusių tolimesnių maršrutų galimybės.
„Dėl oro bendrovių pritraukimo Lietuvos oro uostams tenka konkuruoti su kitais panašaus rinkos dydžio Europos oro uostais. Vykdomas skrydžių skatinimo planas suteikia Lietuvos oro uostams konkurencinį pranašumą, todėl efektyviam bendrovių pritraukimo procesui reikalingas nuoseklus, koordinuotas ir ilgalaikis maršrutų plėtros skatinimo ir rizikos su vežėjais pasidalinimo mechanizmas, apimantis visas suinteresuotas šalis. Čia svarbus vaidmuo tenka ir bendram valstybės paramos paketui, turizmo skatinimo organizacijoms, nes bendrovės renkasi ne oro uostą, o šalį, į kurią vykdys skrydžius“, – teigia A. Stikliūnas.
Tikslas – atkurti bent pusę skrydžių
Marius Skuodis, susisiekimo ministras, sako, kad šalies aviacijos sektorius šiemet kelia tikslą atkurti bent pusę iki pandemijos buvusių skrydžių.
„Viskas dabar sukoncentruota į tai, kad kai tik pandeminė situacija leis, galėtume atstatyti bent 50% įprasto keliavimo lygio, sugrįžti prie pusės maždaug aptarnautų keleivių iki pandeminio laikotarpio ir krypčių“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė Marius Skuodis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuos planus gali koreguoti koronaviruso tendencijos.
2019 metais Lietuvoje buvo skraidinama 92 kryptimis, pernai – 72, o šiemet sausį-kovą – 23. Iki 2024 metų ketinama pasiekti 110 krypčių.
