Lietuvos oro uostai: 2017 m. buvo rekordiniai, 2018 m. bus dar geresni

Bendriems LOU pasiekimams nesutrukdė ir 35 vasaros dienas vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Skelbiama, kad praėjusiais metais trys šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 5,2 mln. keleivių, o skrydžių skaičius viršijo 55.000. Augimo rodikliais ypač išsiskyrė Kauno oro uostas, laikinai atlikęs pagrindinių šalies oro vartų funkciją. Finansinė 2017 m. ataskaita turėtų būti pateikta 2018 m. balandžio mėnesį.

Dėl minėtos rekonstrukcijos Vilniaus oro uoste 2017 m. keleivių skaičius sumenko 1%, iki daugiau nei 3,7 mln., o skrydžių srautas sumažėjo 5% ir beveik pasiekė 40.000. Donatas Voveris, Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius, tvirtina, kad tai gerokai menkesnis neigiamas pokytis, nei buvo planuotas dar prieš kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, po kurios kiekvieną mėnesį Vilniaus oro uostas pradėjo demonstruoti itin spartų augimą.

Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kurio keleivių skaičius didėjo beveik trečdaliu, o skrydžių srautas augo 13%.

Natūralu, kad didžiausi metų pasiekimai tenka Vilniaus oro uostą laikinai pakeitusiam Kauno oro uostui. Jame aptarnautų keleivių skaičius augo net 60%, iki beveik 1,2 mln., o skrydžių skaičius per metus padidėjo net 54%, iki 12.000.

Ponas Voveris atkreipė dėmesį ne tik į didėjusias Kauno oro uosto veiklos apimtis, bet ir pasiektą darbo kokybę. „Apklausos rodo, kad didžioji dalis keleivių buvo labai patenkinti šio oro uosto paslaugų kokybe“, – tvirtina LOU vykdomasis direktorius.

Daugiau maršrutų

Pasak p. Voverio, viena iš itin gerų 2017 m. Lietuvos oro uostų rezultatų priežasčių yra ir padidėjusi skrydžių krypčių pasiūla.

Iš viso praėjusiais metais buvo pasiūlyta 11 naujų maršrutų – iš Vilniaus lėktuvai pradėjo kilti į Gdanską (Lenkija), Grenoblį (Prancūzija), Miuncheną, Niurnbergą, Kelną (visi trys – Vokietija), Agadirą (Marokas), Geteborgą (Švedija) ir Paryžiaus (Prancūzija) Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno – į Neapolį (Italija), o iš Palangos – į Glazgą (Škotija) bei Sankt Peterburgą (Rusija).

Populiariausiomis šalimis 2017 m., į kurias vyko Lietuvos oro uostuose aptarnauti keleiviai, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: 19% keleivių skrido iš arba į Jungtinę Karalystę, 9% – į Vokietiją, o 7% rinkosi Norvegiją.

„Daugiausiai aptarnautų keleivių praėjusiais metais rinkosi Londono Lutono oro uostą, o už jo rikiavosi Kopenhaga, Frankfurtas, Londono Stanstedo oro uostas bei Ryga. Šias kryptis dauguma keliautojų renkasi jau keletą metų iš eilės“, – konferencijoje sakė p. Voveris.

Laukiama gerų metų

LOU vykdomasis direktorius tikisi nuoseklaus augimo trajektoriją išlaikyti ir šiais metais. Remiantis prognozėmis, tikimasi, kad 2018 m. trijuose šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie beveik 6 mln. ribos, o skrydžių skaičius viršys 60.000.

Pasak p. Voverio, tokiai plėtrai yra realios prielaidos: nepaisant vis geriau užpildomų lėktuvų, juose dar lieka pakankamai vietos.

Šiais metais iš Vilniaus oro uosto bus pradėti skrydžiai į Kazachstano sostinę Astaną ir skrydžiai į du Graikijos miestus: Korfu ir sostinę Atėnus.

Skrydžių iš Kauno kryptys šiais metais pasipildys Barselona (Ispanija), Burgasu (Bulgarija), Riminiu (Italija) ir Varšuva (Lenkija).

Gediminas Almantas, LOU generalinis direktorius pastebi, kad dauguma oro bendrovių nesidomi oro uostais, kurių metinis keleivių srautas neviršija 5 mln. „Tikimės, kad 2018 m. Vilniaus oro uostas gali pasiekti lūžio tašką ir priartėti prie 5 mln. Europoje yra gerai žinomų bendrovių, kurios tik to ir laukia“, – sakė jis.

Plėtra bus tęsiama

Pakilimo tako Vilniuje remonto metu buvo atnaujinta keleivių patikros įranga ir schemos, dėl ko dabar patikros posto pralaidumas padidėjo 15–20%, o keleivių eilėje praleidžiamas laikas neviršija 8 min.

2018 m. Vilniaus oro uosto laukia dar daug naujovių.

Ponas Voveris pakartojo anksčiau sakytą pažadą, kad tolimesnę plėtrą ketinama vykdyti, nestabdant paslaugų teikimo. Taip pat patvirtino, kad naujoji pakilimo tako danga turėtų nereikalauti didesnių darbų dar artimiausius 10–15 m.

2018 m. Vilniaus terminale bus vykdoma rekonstrukcija. Kaip rašė VŽ, pokyčiai apims ir oro uoste veikiančias parduotuves, ir transporto srautų organizavimą, ir automobilių stovėjimo aikšteles: lygiai po metų, 2018–2019 m. sandūroje turėtų būti atidaryta nauja, 1.000 vietų daugiaaukštė stovėjimo aikštelė. Skirtingai nuo dviejų dabar esančių privačių stovėjimo aikštelių, šią stato pats Vilniaus oro uostas, vėliau parinksiantis jam operatorių. Tai galės būti parinktas privatus operatorius, tačiau gali būti, kad jo operatoriumi bus pats oro uostas.

Be to, šiais metais VĮ Lietuvos oro uostai bus rengiama reorganizavimui į akcinę bendrovę. Tikimasi, kad šis procesas gali trukti maždaug metus.

[infogram id="4789c367-2f4d-4950-9df3-a0f249dfc08b" prefix="FnG" format="interactive" title="Lietuvos oro uostų Top kryptys ir vežėjai"]