„Exolitus“ nuspėjo ilgaamžiškumo madą, turi kuo sudominti kosmoso ir gynybos pramonę

Kuriate biotechnologinius produktus iš egzosomų? Kas tai yra ir kuo jos ypatingos?

Tai yra mažos, užląstelinės dalelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį ląstelėms bendraujant tarpusavyje. Jos yra biologiniai informacijos nešėjai, leidžiantys ląstelėms keistis molekulėmis ir signalais, būtinais gyvybinėms funkcijoms. Jas gamina įvairios ląstelės: žmonių, gyvūnų ir augalų. 

Egzosomos yra ląstelių išorinės dalelės, tai reiškia, kad būna ne pačioje ląstelėje, tačiau susidaro ląstelės viduje iš jos organelių ir membranų endosomų (viduląstelinių pūslelių – VŽ) brendimo metu, po kurio jos išsiskiria į užląstelinę aplinką. Šių nanodalelių yra daugybė – daugiau nei 10 skirtingų populiacijų.

Egzosomos veikia kaip ląstelių „kalba“, leidžianti joms keistis informacija net tarp skirtingų rūšių. Pavyzdžiui, egzosomos iš augalo ląstelės ar karvės pieno gali patekti tiesiai į mūsų ląsteles ir perduoti joms tam tikrą informaciją, taip papildydamos kitą organizmą naujomis savybėmis.

Taigi, natūraliai organizmas jų gauna šiek tiek su maistu. Tačiau jas išgryninus ir sukoncentravus laboratorijoje, galime gauti visiškai naują produktą.

Taigi, jūsų pagrindinė veikla apima tų egzosomų išskyrimą.

Taip, jas išskiriame iš įvairių žaliavų. Tai gali būti kultivuotos žmonių ląstelės, augalų ar grybų kultūros. Taip pat visi biologiniai skysčiai gali būti šaltiniai egzosomoms išskirti, pavyzdžiui, tam dažnai naudojamas pienas.

Kokiuose produktuose šios egzosomos pritaikomos?

Vienas pavyzdžių galėtų būti maisto pramonė. Įprastai naudingas egzosomų medžiagas gauname su žaliu maistu, egzosomų molekulės yra apsaugotos išorine membrana ir nesuyra virškinimo metu. Todėl yra lengvai absorbuojamos ląstelių ir patenka tiesiai į kraujotaką.

Tačiau kai maistas yra perdirbtas, tai yra chemiškai arba termiškai apdorotas, tos dalelės išnyksta. Mūsų virškinimo sistema šias molekules tiesiog suvirškina ir sunaikina. 

Taigi, natūraliai mes gauname itin mažus kiekius šių naudingųjų medžiagų. Todėl vertinga egzosomas laboratorijoje išgryninti ir sukoncentruoti. 

Tai galėtų pakeisti maisto produktus ar padidinti jų vertę?

Taip, galėtume pagerinti maisto kokybę iki visiškai naujo lygio. Sukoncentravus egzosomas, galėtume, pavyzdžiui, kelias žalių daržovių ar salotų porcijas sudėti į vieną kapsulę.

Tai dar nėra plačiai taikoma maisto pramonėje, tačiau šiais tyrimais itin domisi kosmoso agentūros, nes į kosmosą negali skraidintis didelio kiekio maisto produktų. Tokios kapsulės taip pat praverstų gynybos pramonėje, sportininkams ir apskritai visiems žmonėms, norintiems pagerinti maisto kokybę.

Tad kartu pataikote į dabar populiarią ilgaamžiškumo (angl. longevity) madą.

Išties, dėl ląstelių atsinaujinimą skatinančių savybių egzosomos vis dažniau minimos kartu su žodžiu „ilgaamžiškumas“.

Šiandien viena dažniausių egzosomų taikymo sričių yra grožio industrija. Egzosomos plačiai naudojamos kosmetikoje dėl savo savybių – jos lengvai prasiskverbia į audinius ir pamaitina ląsteles struktūriniais elementais, taip atjaunindamos odą ir padarydamas ją elastingą. 

Viskas prasidėjo Amerikoje nuo kamieninių ląstelių egzosomų taikymo grožio klinikose, tačiau Europos Sąjungoje draudžiama naudoti žmogaus ląsteles kosmetikoje. Tad ieškojome alternatyvų ir atradome, kad efektyvios gali būti pieno ir augalų egzosomos. Jos slopina uždegimą, sumažina aknės randus, atkuria odos hidrataciją ir pagerina elastingumą. Ilgalaikiams tyrimams dar reikia laiko, bet pavieniai rezultatai jau dabar yra įspūdingi. Nėra nė vieno paciento ar kliento, kuris nepastebėtų teigiamo poveikio.

Nors dar daug dalykų nėra pilnai ištirta, kalbėdami apie egzosomas, gautas iš žmonių ląstelių, galime jų poveikį numanyti pagal ląstelių funkcijas. Kalbant apie augalus, tai tarsi vaikščiojimas Mėnulio paviršiumi, kadangi labai mažai dar žinoma. Augalai tarpusavyje labai skiriasi dėl savo evoliucijos, nes išsivystė skirtingomis sąlygomis, todėl nuspėti, kokios bus augalų egzosomos, yra sudėtinga.

Mes renkamės pagal literatūroje pateikiamus augalų duomenis, tačiau tai ne visada pasiteisina. Kiekvieno naujo egzosomų mėginio biologinį aktyvumą tiriame ląstelių modeliuose. Turime savo sistemą, testuojame preparatų poveikį: regeneracijai, priešuždegiminiam veikimui, antioksidacinei apsaugai, senėjimo stabdymui. Yra tam tikri testai, kuriuos naudojame, kad atrinktume tinkamus preparatus, o tada atliekame tolesnius tyrimus.

O kaip vystėsi jūsų įmonė, kokia buvo jos steigimo pradžia?

Kai įkūrėme įmonę 2020 m., pagrindinis siekis buvo vaistinių preparatų vystymas, tačiau tai yra itin daug investicijų, laiko ir įdirbio reikalaujanti sritis. Dėl to vėliau mes pradėjome vykdyti ir kitas papildomas veiklas, užtikrinančias įmonės išlikimą, kaip kad įvairios mokslinės paslaugos.

Mūsų pirmasis produktas, nuo kurio prasidėjo ši bendrovė, buvo skirtas glioblastomai gydyti. Šis preparatas yra jau perėjęs pirminę vystymo stadiją, atlikti klinikiniai efektyvumo tyrimai. Toliau reiktų atlikti toksiškumo ir kitus tyrimus, kad taip būtų galima pasiruošti klinikiniams tyrimams.

Šiems procesams reikalingos itin didelės lėšos, todėl šio preparato tolesnį vystymą teko atidėti. Šalyje nėra pakankamai rizikos kapitalo fondų, kurie galėtų investuoti į didelės rizikos, mokslu grįstas bendroves. Taip pat trūksta konkursinių finansavimo projektų, skirtų užtikrinti perėjimui tarp ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų etapų, nes šis etapas nebepriskiriamas mokslo ir technologijų plėtrai. Dažnai pradiniai finansavimai moksliniams tyrimams skiriami gausiai, tačiau vėliau tenka susidurti su realybe.

Taigi tenka imtis įvairių skirtingų projektų?

Taip, nuo įsteigimo bendrai esame gavę apie 1 mln. Eur per įvairius smulkius projektus. Tačiau tokie projektai turi savo ribas – projektinių lėšų negali panaudoti, kaip nori, yra labai griežti reikalavimai. Visgi, dėl tokių smulkių produktų mes daug pasiekėme – tiek infrastruktūros įsigijome, tiek naujų produktų sukūrėme. Tačiau, svarbiausia, tai padėjo mums išgyventi, generuoti pajamas ir galėti lygiagrečiai dirbti prie savo pagrindinių biotechnologinių inovacijų. 

Kartu teikiame mokslinių tyrimų paslaugas kitiems mokslininkams, farmacijos bendrovėms, kosmetikos gamintojams. Pastaruoju metu kaip tik plečiamės į šią sritį, nes matome didelę paklausą.

Kai kalbame su investuotojais iš vaistų vystymo fondų, jie dažnai nesupranta mūsų veiklos įvairovės. Jie sako, kad mes esame per daug išsibarstę, nes orientuojamės į kelias skirtingas sritis. Bet mes turime išgyventi ir iš kažko valgyti.

Jūsų darbas apima daug sričių, kartu ir inovatyvų gydymą. Gavote 1 mln. Eur finansavimą iš Europos Sąjungos, kuris skirtas randams gydyti. Papasakokite plačiau apie šį projektą.

Matome didžiulę egzosomų naudą žmonėms ir manome, kad jos gali išspręsti daug problemų. Tarkim, medicinoje gali sukurti svarią alternatyvą dabartinei farmacijai, kuri daugiausia paremta idėja, kad viena molekulė gali išgydyti ligą, bet kai kurių ligų atveju tai visiškai neveikia. Matome, kad dešimtmečiais nėra pasiekta jokio progreso gydant tam tikras ligas. Tad vienas galimas variantas galėtų būti egzosomos. 

Mes žinome, kad mūsų imuninė sistema gali atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, – nėra taip, kad vėžinių ląstelių nesusidaro, jos tiesiog yra atpažįstamos ir sunaikinamos. Vadinasi, egzistuoja mechanizmas, kuris tai daro. Šiame procese dalyvauja tiek imuninės ląstelės, tiek ir jų egzosomos, nes jos yra kaip ląstelių tęsinys ir komunikavimo būdas.

Vienas mūsų vystomų vaistų remiasi šiuo principu – mes kultivuojame imunines ląsteles, stimuliuodami jas kovoti su vėžiu. Jų dalelės taip pat gali atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, ir jos gerai migruoja per audinį– gali atpažinti nutolusias piktybines ląsteles.

Imuninių ląstelių egzosomų naudojimas gali būti proveržis vėžio gydyme, nes jos veikia švelniai, nesukeldamos atsparumo ar pavojaus sveikiems audiniams. Panašus metodas gali padėti kurti vaistus ne tik nuo vėžio, bet ir nuo kitų ligų, pavyzdžiui, metabolinio sindromo, diabeto ir daugelio kitų.

Tai reiškia, kad organizmuose jau egzistuoja veikiantys mechanizmai, bet jie nėra aktyvuoti. Tos dalelės galėtų juos „įjungti“. Panašu ir su randų gydymu, šis metodas paremtas kūdikių gebėjimu gyti be randų. Tačiau bręstant, šis mūsų gebėjimas „išsijungia“, šį gebėjimą atnaujinti galime naudodami kamieninių ląstelių egzosomas.

Kokia šio produkto stadija?

Jo biologinis veiksmingumas jau yra patikrintas, bet bus toliau testuojamas. Dėl šio projekto tapsime tikra klinikine bendrove.

Gydytojai pageidauja, kad šis preparatas būtų injekcinis, nes tai užtikrina geresnį patekimą į audinius. Tačiau mes planuojame sukurti keletą produktų, nes manome, kad žmonės patys sau injekcijų nedarys. Tai bus atliekama klinikose, o pacientams galėtų reikėti papildomo tepalo ar plėvelės. Ketiname testuoti įvairias technologines formules ir pasirinkti tinkamiausias per kelerius metus.

O išorės investuotojų iki šiol neturėjote?

Ne, dar neturėjome, nors susidomėjimo buvo. Turėjome derybų ir norinčių investuoti, bet nesusitarėme. Mūsų sąlygos jų netenkino arba jų – mūsų.

Kiek girdžiu iš kitų mokslu pagrįstų startuolių, jeigu nėra klinikinių tyrimų, investuotojai dažnai nori didelės akcijų dalies.

Pasitaiko įvairių variantų. Tie investuotojai, kurie išmano šį sektorių, kartais gal ir nenori didelės dalies, nes žino, kad vystant projektą reikės papildomų investicijų. Tačiau buvo tokių, kurie norėjo, kad atsisakytume visų kitų veiklų ir koncentruotumės tik į vieną produktą. Tai mums ne visai priimtina. Norime ne tik šį produktą, bet ir kitus vaistus vystyti. Atsisakyti kitų pajamų šaltinių ir projektinio finansavimo mums atrodo pernelyg rizikinga.

Kurti skirtingas bendroves irgi nėra išeitis. Kai visi mūsų skirtingi produktų linijų procesai sutampa, pavyzdžiui, kokybės kontrolė, infrastruktūra, žmonių kompetencijos ir įmonių administravimas, padalinti visa tai būtų labai sudėtinga. Dėl to esame atsargūs. 

Neseniai turėjome pavyzdį, kai fondas norėjo investuoti į mus. Tačiau tas fondas neturėjo jokios patirties biotechnologijų srityje, todėl buvo sunku susikalbėti. Mes jau žinojome, kad būsimiems vystymo etapams reikės daugiau investicijų, ir žinojome, kad kiti specifinių sričių investuotojai labai vertina pirmuosius investuotojus – ar jie patikimi, ar padės vystyti produktus iki vaisto stadijos.

Nusprendėme nerizikuoti, nes supratome, kad nepatyręs investuotojas gali atbaidyti kitus investuotojus kituose raunduose. Kadangi pirmasis investuotojas būtų gavęs dalį visų produktų, būtų buvę labai sunku ištaisyti klaidą. Todėl nusprendėme geriau patys užsidirbti.

Tai tikri šachmatų ėjimai – reikia numatyti kelis žingsnius į priekį, kad nepakenktum sau ateityje.

Taip, pradžioje susidūrėme su investuotojais, kurie norėjo labai didelės akcijų dalies, ir tai mums atrodė pavojinga. Jeigu atiduosi per didelę akcijų dalį, gali vėliau neberasti naujų investuotojų, nes jiems rūpi, ar steigėjai turi pakankamą sprendimo teisę, kad užbaigtų savo produktus. Kadangi šis verslas apima daugybės raundų investicijas su kiekvienu klinikiniu etapu, labai svarbu, kad pirmasis investuotojas būtų su mumis iki pat pabaigos ir turėtų tuos pačius tikslus.

Galbūt matote, kur valstybė galėtų padėti, kad mokslo įmonėms būtų lengviau? Galbūt finansavimo ar reguliavimo požiūriu yra kokių nors svarbių aspektų?

Reikėtų, kad būtų finansavimo priemonių, skirtų pereiti iš ikiklinikinių į klinikinių tyrimų etapą. Taip pat valstybė galėtų padėti sukurti konkursų atrankos kriterijus pagal sektorių. Dabar visi kriterijai vienodi. Pavyzdžiui, apyvartos pasiekimo kriterijus vaistų vystymo įmonei nėra logiškas, nes tokiai įmonei gali ir išvis pajamų megeneruoti, kol produktas kuriamas.

Taip pat Inovacijų agentūra ar panašios institucijos galėtų labiau palaikyti ar bent jau informuoti, kur ieškoti fondų, padėti užmegzti ryšius su tarptautiniais fondais, tarpininkauti. Susiduriame su situacija, kai dažnai net nežinome, kas egzistuoja ir kur kreiptis.

Kokie jūsų artimiausi planai?

Šiuo metu įsirenginėjame savo laboratoriją, į kurią planuojame persikelti dar šiemet. Per artimiausius dvejus metus siekiame tapti klinikine įmone ir pradėti randų gydymo preparato klinikinius tyrimus, plėsti gamybą ir klientų ratą.

Daugiausia užklausų gauname iš Amerikos ir Kanados, tačiau yra susidomėjimo ir iš Europos, Azijos, Taivano, P. Korėjos. Turime daug kvietimų dalyvauti įvairiuose projektuose. Esame aktyvūs teikdami tarptautines projektų paraiškas, dalyvaujame industriniuose doktorantūros projektuose. Mes nuolat teikiame projektų paraiškas ir tikimės išlaikyti šią augimo trajektoriją. Esame įsisteigę be jokių išorinių investicijų, jau gyvuojame 4 metus, plečiamės ir augame. Manau, jau tai yra didžiulis pasiekimas. 

Kai tik įsisteigėme, dažnai sulaukdavau klausimų, kaip sekasi, ir atsakydavau: „Svarbu, kad dar neužsidarėme.“ Dabar jau taip nebesakau, nes matau, kokį tvirtą pagrindą jau sukūrėme. Turime 4 patentus ir esame sudarę sutartį su universitetu dėl jų įsigijimo.