„Eikos statybai“ planuojant ieškoti virš 80 darbuotojų, dalis sektoriaus kolegų kraipo galvas

„Eikos statyba“ 2025 m. ketina komandą papildyti daugiau kaip 80 žmonių, kurių didesnė dalis būtų darbininkai, taip pat bus ieškoma įvairių vadovų statyboms bei administracijos darbuotojų.

Almantas Čebanauskas, įmonės direktorius, VŽ sako, kad komandos augimą planuoja visose grandyse.

„Dalį darbų atliekame savo jėgomis: betonavimo, mūro, monolitinių konstrukcijų įrengimo, surenkamo gelžbetonio montavimo, lauko vandentiekio ir nuotekų, sklypo sutvarkymo darbus. Matydami turimą apimtį, neskaičiuojant naujų sutarčių, kurių šiemet dar ketiname pasirašyti 4–5, darbininkiškų profesijų apimtį planuojame padidinti apie 50 žmonių, dar apie 6–7 bus biurų darbuotojai, likę virš 20 bus projektų, statybos, darbų vadovai“, – pasakoja jis.

Pasak pašnekovo, 2024 m. įmonė jautė užsakymų trūkumą, tad maždaug pusmetį naujų darbuotojų neieškojo. Dėl šios priežasties „Eikos statybos“ darbuotojų skaičius sumažėjo iki maždaug 120.

„Kadangi dirbome ir pavyko pasirašyti kelias sutartis, tarp jų ir didžiausią Rūdninkų, iškart situacija pasikeitė. Kitas aspektas – pamatėme, kad mūsų apyvarta 2025 m. augs apie 60–70%. Taigi, turėdami pamatą auginti įmonę, vertiname ir ateities iššūkius, nes ateina nemažai projektų karinės pramonės, gynybos ir infrastruktūros srityse, tad matome galimybę tvariai plėstis“, – sako A. Čebanauskas.

„Taip pat žvalgomės ir į kitas sritis: tiltus, kelius, vėjo jėgaines. Ieškome galimybių ir ketiname 2025 m. bent vienos papildomos veiklos imtis“, – priduria jis.

Konkurencija agresyvi

„Eikos statybos“ vadovas sako jaučiantis pagyvėjimą sektoriuje, ieškant užsakymų, nors nuo 2024 m. darbų apimtis yra susitraukusi.

„Manau, kad į metų pabaigą darbuotojų poreikis turėtų aštrėti. Praėjusių metų pabaigoje jautėme, kad generaliniai rangovai nebuvo pilnai užpildę užsakymų portfelių, ir konkurencija iki dabar išlieka labai agresyvi, ypač kainų atžvilgiu. Tačiau į metų pabaigą situacija turėtų keistis, nes nemažai darbų ateis ir tuomet jau reikės darbuotojų“, – kalba A. Čebanauskas. Jis priduria, kad 2024 m. darbuotojų trūkumas ir dėl to augęs darbo užmokestis buvo pagrindinė statybų brangimo priežastis.

Jo teigimu, statybų įmonės Lietuvoje pasirenka skirtingas strategijas: vienos kliaujasi subrangovų pajėgumais, kitos plečia nuosavus. Jo nuomone, turima nuosava darbo jėga padeda valdyti projektų rizikas.

„Kai sukrenta 2–3 projektai, negali jų padaryti savo jėgomis, tuomet žiūri, kokiame objekte reikia greičiau, o kitiems ieškai subrangovų. Todėl ir norime didinti darbininkų skaičių“, – aiškina pašnekovas.

Paklaustas, ar dėl darbuotojų trūkumo šalyje galėtų tekti jų ieškoti trečiosiose šalyse, A. Čebanauskas sako, jog įmonė svarstys įvairius variantus. 

„Žinoma, ieškome ir iš trečiųjų šalių, siūlome darbą ir brigadoms, galime priimti ir 8–10 žmonių. Taigi visokius variantus vertiname. Kita vertus, ieškome ne bet kokių darbuotojų, norime, kad sutaptų ir vertybės, ir požiūris į darbą. Tad nėra lengva rasti kvalifikuotų žmonių, bet jie kur nors dirba, svarbu juos rasti“, – sako jis.

A. Čebanausko žodžiais, trečiųjų šalių darbo jėga „yra sunki tema“, nes šiemet jos kvotos sumažintos perpus. 

„Pas mus iki karo, būdavo, dirbdavo ir iki 40% ukrainiečių, šiuo metu turime jų kelis, taip pat kelis baltarusius, uzbekų. Baltarusijos piliečiai būdavo vieni iš aukščiausios kvalifikacijos, bet dabar juos darbinti galime ne visuose projektuose: pavyzdžiui, kariniame miestelyje jie dirbti negali. Didžioji dalis trečiųjų šalių darbininkų dabar atvažiuoja iš Rytų Azijos“, – apie šios darbo jėgos dalies situaciją rinkoje pasakoja jis.

Samdyti reikšmingai ketina keli

Reikšmingesnį skaičių (67) darbuotojų 2025 m. ketina samdyti generalinės rangos ir statybos bendrovė „Gilesta“. Romas Paliulis, jos vadovas, teigia, kad darbuotojų skaičių numatė didinti 50%: ketinama ieškoti 26 vadovų ir 41 darbininko.

Šiuo metu įmonėje dirba 139 žmonės.

„Mes kasmet augame, todėl natūralu, kad nuolat didiname ir komandą. Pernai samdėme nemažai naujų skyrių vadovų, kurie šiandien visiškai įsilieję į komandą, šiemet taip pat ketiname didinti administracinį ir darbininkų personalą“, – sako jis.

Pasak R. Paliulio, įmonė turi didelį reikšmingų projektų krepšelį, tarp jų – ir Nacionalinės koncertų salės statybos, o jiems administracinės komandos suformuotos dar ruošiantis konkursui.

„Bet ketiname papildomai samdyti darbininkų projektų įgyvendinimui bei administracinių darbuotojų tolesniam įmonės augimui. Samdysime nuo skyrių vadovų, statybos objektų vadovaujančių komandų iki plataus profilio darbininkų“, – planus apibūdina jis.

Anot vadovo, šiuo metu sunkiausia rasti betonuotojų ir elektrikų.

„Šių specialistų Lietuvoje tikrai stinga, bet esame tikri, kad rasime, nes iki šiol su didelėmis samdymo problemomis dar nebuvome susidūrę. Turime tikrai gerą įvaizdį kaip darbdavys, tai atsiperka ir rasti darbuotojų visada pavyksta“, – priduria R. Paliulis.

Tadas Grincevičius, statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius, VŽ patvirtina, kad šiemet komandą planuoja papildyti 20 žmonių. Vis dėlto dabartinis įmonės darbuotojų skaičius gerokai lenkia „Eikos statybą“ ir siekia 279. 

„Iki 10 betonuotojų bei iki 10 inžinierių ir įvairių plataus profilio specialistų, – paklaustas, kokių darbuotojų planuoja samdyti, sako jis. – Mūsų principas yra išlaikyti stabilią ilgametę komandą, kuri leistų visuomet užtikrinti vienodą kokybę ir stabilų augimą. Tačiau šiandien statybų sektoriaus išgyvenamą vis aštrėjantį kvalifikuotų specialistų trūkumą jaučiame ir mes, ypač fizinio darbo srityje.“ 

T. Grincevičiaus teigimu, rasti jo minimų darbuotojų – dvigubas iššūkis, nes sektoriuje apskritai trūksta žmonių, o ir įmonė ieško ne tik turinčių „šiek tiek patirties“. 

„Įgyvendiname vis sudėtingesnius projektus, reikalaujančius itin tikslių inžinerinių žinių ir kompetencijos. Todėl privalome rasti tuos, kurie sugebės dirbti vienodai su mūsų komanda. Šiandien čia matome didžiausią iššūkį ir jau galime konstatuoti, kad ateityje situacija tik sudėtingės“, – mano jis.

Ne tokie optimistai

Kiti didieji šalies rangovai gyvena ne tokiomis optimistiškomis nuotaikomis kaip A. Čebanauskas.

Mindaugas Narkevičius, vienos didžiausių rangovių AB Panevėžio statybos tresto (PST) projektų direktorius, sako, kad 2025 m. prognozuojami kaip augimo, tad įmonė planuoja 10–15% didinti projektuotojų, projektų dalių, statinio ir projektų vadovų gretas. Vis dėlto tikslaus planuojamo samdyti žmonių skaičiaus jis neįvardija. Dabar PST turi 269 darbuotojus.

„Šiuo metu didžiausią paklausą turi patyrę statinio statybos, projektų vadovai ir projektuotojai. Jų trūksta, todėl konkurencija dėl jų išlieka didelė. Pastebime, kad inžinerinės profesijos jaunimui tampa mažiau patrauklios dėl jų sudėtingumo ir atsakomybės“, – apie situaciją sako jis.

M. Narkevičius pabrėžia, kad įmonė esminį dėmesį šiemet skirs specialistų išlaikymui ir jų profesinių žinių tobulinimui. 

„Siekdami išlikti konkurencingi, investuojame į darbuotojus ir kuriame aplinką, kuri skatina profesinį augimą bei ilgalaikę karjerą įmonėje“, – teigia jis.

Plės kartu su projektais

Kad turi planų plėsti komandą, patvirtina ir Remigijus Matonis, kitos didelės rangos įmonės „Conres LT“ administracijos direktorius. Vis dėlto tikslių skaičių jis neįvardija. Įmonėje šiuo metu dirba 166 darbuotojai.

„Komandos plėtrą grindžiame aiškiais strateginiais poreikiais, todėl augame tikslingai ir atsakingai. Darbuotojų skaičiaus didėjimas yra ne tikslas, o priemonė užtikrinti projektų kokybei ir ilgalaikiam įmonės augimui. Todėl mūsų prioritetas yra ne komandos narių skaičius, o jų kompetencija“, – teigia jis.

Pasak R. Matonio, įmonė šiuo metu aktyviai ieško projektų, statinio statybos ir darbų vadovų, inžinierių bei kitų statybos valdymo specialistų. 

„Kvalifikuotų specialistų paklausa išlieka didelė, tad jų pritraukimas ir išlaikymas mums yra vienas prioritetų. Orientuojamės ne tik į naujų talentų paiešką, bet ir į jų profesinį augimą mūsų organizacijoje“, – kalba jis.

R. Matonis, kaip ir visi kiti pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu įmonėms aktualios ne tik techninės darbuotojų žinios, bet ir gebėjimas dirbti su technologijomis, skaitmeniniais įrankiais bei efektyviai valdyti procesus. 

Susitvarko su darbais

Kęstutis Vanagas, nekilnojamojo turto plėtros, statybų bei infrastruktūros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad sprendimas, ar priimti naujų darbuotojų, priklausys nuo projektų apimties. Šiuo metu įmonė turi 601 darbuotoją.

„Jei projektų rangos ir infrastruktūros versluose daugės, planuojame plėsti statybininkų, kelininkų ir inžinierių komandas. Mūsų verslo modelis užtikrina stabilumą: turėdami kelias kryptis, galime lanksčiai skirstyti darbuotojus projektuose, taip išlaikydami darbo vietas net kintant užsakymų srautui. Šiuo metu vertiname būsimų projektų krepšelį, kurį gali paveikti ir sprendimai dėl valstybinės reikšmės infrastruktūros projektų“, – aiškina jis.

Saulius Putrimas, bendrovės „Merko statyba“ vadovas, VŽ sako, kad artimiausiu laiku neplanuoja keisti darbuotojų skaičiaus, nes su dideliais projektais susitvarko ir su turima komanda, o specifiniams darbams samdo subrangovų.

„Stygiaus nejaučiame, o profesionalūs kvalifikuoti statybos projektų vadovai visada laukiami. 2024 m. turėjome rekordinę darbų apimtį, o apyvarta siekė 270 mln. Eur, bet darbuotojų skaičius keitėsi nedaug, vidutiniškai dirbo 110. Tačiau pačiuose objektuose vidutiniškai būdavo 750 darbuotojų, dirbti leidimus buvo gavę apie 5.000 žmonių“, – aiškina jis.