Skydinė renovacija kol kas popieriuje, bet jau šįmet tikisi pradėti statybas

VŽ primena, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atrinko 8 bandomuosius objektus, kurie bus renovuoti skydais. Tam bus skirta 10 mln. Eur.

Tarp patvirtintų bandomųjų projektų – 3 daugiabučiai ir 5 viešieji pastatai Vilniuje, Kauno mieste ir rajone, Šilutėje bei Utenoje.

Atrinkti du daugiabučiai sostinės Žirmūnų ir Antakalnio mikrorajonuose, o Utenoje – namas centrinėje miesto gatvėje.

Visuomeninių pastatų kategorijoje bus renovuotas Turto banko valdomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastatas prie Kauno, Biruliškėse, Veterinarų g. 14, ir pastatas Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. 10, kur įsikūręs Registrų centras, Užimtumo tarnyba, Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.

Taip pat bus atnaujinti darželis „Justinukas“, Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrius.

Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė, VŽ sako, kad šiuo metu penki visuomeniniai pastatai yra paskutiniuose projektavimo etapuose.

„Planuojama kovą gauti pirmuosius statybos leidimus“, – teigia ji.

Tuo metu iš trijų daugiabučių – du projektuojami, vienas – galutiniame projektavimo etape – planuojama, kad balandį jis gaus statybos leidimą.

Anot G. Burbienės, pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje galėtų prasidėti skydų gamyba, o 2–3 pastatuose galėtų prasidėti ir fiziniai rangos darbai, nes fasadai jau turi techninius įvertinimus.

Nori didinti gamybos pajėgumus

Lauros Lukoševičienės, Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovės, vertinimu, ši technologija yra svarbus žingsnis renovacijos spartinimo procese. Anot jos, skydinės renovacijos plėtrai skiriamas ir dėmesys.

„Siekiant užtikrinti skydinės renovacijos plėtrą Lietuvoje, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų įgyvendinami 6 projektai, kuriais planuojama sukurti skydų gamybos pajėgumus šalyje. Tam buvo skirta 50 mln. Eur, o 2024 m. birželį paskelbtas papildomas kvietimas gamybos pajėgumų didinimui“, – kalba L. Lukoševičienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Neišjuda sunkiausia statybos rūšis Lietuvoje: rangovams kviečia policiją, o darbų vadovai palūžta

Anot jos, įgyvendinus bandomuosius projektus, bus galima tiksliau įvertinti skydinės renovacijos poveikį renovacijos trukmei bei kokybei.

„Tačiau jau dabar aišku, kad ši technologija gali tapti svarbia priemone, padedančia paspartinti renovacijos tempą ir prisidėti prie tvaraus pastatų atnaujinimo Lietuvoje“, – sako ji.

Nuomonės įvairios

Andrius Gudaitis, vienos rangovių UAB „Žilinskis ir Co“ renovacijos departamento direktorius, anksčiau VŽ pasakojo, kad įmonė skeptiškai vertina perspektyvą daugiabučius renovuoti skydais.

Anot jo, trūksta informacijos apie šį būdą. Esą kyla klausimų, kaip skydai bus pritaikyti, žinant, kad daugiabučių sienos dažnai nelygios, o langų ir balkonų nišos – nevienodos.

„Nėra aiškūs kaštai, kurie aktualiausi gyventojams, nes sąnaudos nuguls ant jų pečių, o jei kaštai bus didesni už dabar taikomus fasadų šiltinimo būdus, lieka neaiški nauda“, – teigia jis.

Rolandas Kasperavičius, UAB „RNDV Statyba“ generalinis direktorius, kol kas neturi tikslaus atsakymo, kokios galėtų būti skydinės renovacijos perspektyvos, nes iki šiol nėra įgyvendintų projektų.

„Ilgainiui man atrodo, kad tai gera kryptis, kuri leistų efektyviau išnaudoti ir taip menką statybininkų resursą, gaminant skydus gamyklose, automatizuojant statybos darbus ir didinant produktyvumą. Iš rangovo pusės – ne visos renovacijos gali būti skydinės, todėl tradicinės renovacijos reikšmingai nesumažėtų“, – mano jis.

Tuo metu Donatas Milaknis, rangos AB Panevėžio statybos tresto (PST) projektų vadovas, tiki, kad skydinė renovacija leis supaprastinti ir pagreitinti procesus, užtikrinti aukštesnę darbų kokybę bei nepriklausyti nuo oro sąlygų.

„Skydai surenkami specializuotose gamyklose, montavimo procesas vyksta greičiau ir efektyviau, nes paruošti skydai iš karto montuojami ant namo sienų, todėl manome, kad ši technologija ateityje taps vis populiaresnė“, – teigia jis.

PST grupei priklauso ir fasadų gamybos UAB „Stadus“, kuri šiuo metu didžiąją gaminių dalį eksportuoja. Tad D. Milaknis mano, kad augant skydinės renovacijos mastui Lietuvoje, grupės įmonei atsivertų ir daugiau galimybių Lietuvoje.

Kas ta renovacija

Skelbiama, kad per bandomuosius projektus renovacijai pirmą kartą Lietuvoje bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, kurie sumontuojami be papildomo apdirbimo. 

Pats skydas susideda iš apšiltinimo sluoksnio (akmens arba mineralinė vata), garo barjero, konstrukcinės plokštės, medinio karkaso su apšiltinimo sluoksniu, vėjo barjero, ventiliuojamo tarpo, apdailos, kuri gali būti tiek aliuminio kompozito, tiek kitos medžiagos plokštė.

Reikalaujama, kad ne mažiau kaip 15% skydo tūrio sudarytų produktai iš atsinaujinančių organinės kilmės išteklių, pavyzdžiui, medienos, šiaudų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiabučio pastato atnaujinimo darbai vidutiniškai užtrunka 9–15 mėnesių, o modulinė technologija renovaciją pagreitintų mažiausiai 3 kartus.

Vis dėlto šis renovacijos būdas, palyginti su įprastu, brangesnis apie 30%. 2023 m. duomenimis, vidutinė renovacijos kaina siekia apie 633.000 Eur, o su valstybės parama turto savininkai vidutiniškai už ją moka apie 286,88 Eur/kv. m. 

„Skydinė renovacija turi visas prielaidas užtikrinti spartesnius darbus ir geresnę kainą, tačiau tai tikrai neįvyks iš karto. Pirmieji projektai, tikėtina, bus ir brangesni, ir ilgesni, bet visos pradžios „kainuoja“. Remiantis užsienio bandomųjų projektų patirtimi, didieji statybos darbai vidutinio dydžio daugiabutyje gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių“, – teigia Jurgita Černeckienė, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė.

„Kalbant apie visiems aktualų ekonominį aspektą, norėčiau atsakyti klausimu: galbūt pastato renovacija neatsipirks taip greitai, kaip norėtųsi, bet ar tikrai didesniam komfortui namuose ir estetikai artimiausioje aplinkoje reikia skaičiuoti atsiperkamumą?“ – svarsto ji.