2025-02-05 09:22

Infografika: kokiose savivaldybėse 2024 m. labiausiai vėlavo išduoti statybos leidimai

VŽ koliažas.
VŽ koliažas.
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) pradeda atverti 17 metų veikiančios informacinės statybų sistemos „Infostatyba“ duomenis. Pirmiausia šią savaitę paskelbta informacija apie statybos leidimų išdavimą skirtingose savivaldybėse 2024 m. bei jų vėlavimą.

Pernai visoje šalyje išduota 11.201 statybos leidimų, kurių 5,6% vėlavo. Maždaug 4,4% leidimų išduoti pavėlavus iki 10 dienų, kiti ilgiau.

Aleksandra Černiauskienė, laikinoji SSVA direktorė, VŽ sako, jog šiame etape atveria statybos leidimų statistikos duomenis, kuriuose matomi išduotas leidimų skaičius bei vėlavimai.

„Šių duomenų atvėrimas leidžia analizuoti leidimų išdavimo procesų eigą savivaldybėse. Duomenų panaudojimo tikslas yra sistemų tobulinimo poreikis, taip pat siektiama procesų skaidrumo ir stebėsenos, automatizavimo, teisinio reguliavimo pokyčio analizės ir pagrindimo, galimybės institucijoms planuoti procesus bei edukuoti statybos proceso dalyvius“, – teigia pašnekovė.

Anksčiau Aplinkos ministerijos skelbta 2023–2024 m. nepilna „Infostatybos“ statistika atskleidė, kad statybos leidimą Lietuvoje vidutiniškai trunka gauti apie pusmetį, tačiau iš pirmo karto jį gauna geriausiu atveju 44% paprašiusių. 

Dabar skelbiami skaičiai kiek kitokie – duomenyse fiksuojami tik išduoti arba neišduoti statybos leidimai, kol kas nauja informacija apie prašymus statybos leidimams ir jų nagrinėjimo tempus neatverta.

Daugiausiai statybos leidimų 2024 m. išduota Vilniaus rajone (1.200), sostinėje (1.197), Kaune (916), Kauno rajone (806) bei Klaipėdos rajone (716). Tarp šių savivaldybių labiausiai vėlavo leidimų išdavimas Vilniuje – vidutiniškai 10,11% ir Vilniaus rajone 7,75%, kai Kauno rajone sudarė 3,35%, Klaipėdos rajone 1,96%, o Kaune – 1,42%.

Mažiausiai statybos leidimų pernai išdavė Birštonas (20), Rietavas (23), Joniškio rajonas (27), Visaginas (28), Neringa (29) ir Ignalinos rajonas (29). Tarp šių savivaldybių labiausiai leidimų išdavimas vėlavo Birštone (25%) ir Joniškio rajone (11,45%), Neringoje ir Ignalinos rajone po 3,45%, o likusiuose dviejuose miestuose nevėlavo.

Bendroje statistikoje vidutiniškai labiausiai leidimų išdavimas vėlavo Pagėgiuose (41,3%, išduoti 46 leidimai), Raseinių rajone (26,87%, išduoti 67 leidimai), Akmenės rajone (25,58%, išduoti 43 leidimai) ir Birštone.

Trečdalyje savivaldybių leidimų išdavimas nevėlavo arba vidutinis vėlavimas nesiekė 1%.

Per metus atsisakyta išduoti 171 statybos leidimą. Daugiausiai tokių atvejų buvo Vilniuje (60), Kauno rajone (20), Klaipėdos rajone (19) ir Vilniaus rajone (13). 

Povilas Poderskis, aplinkos ministras, VŽ pripažįsta, kad po lapkričio 1-osios, kai pasikeitė statybos leidimo išdavimo tvarka, nekilnojamojo turto (NT) plėtros sektoriuje yra labai daug įtampos, nes sistema dar ne visiškai veikia.

„Tikimės, kad šią situaciją suvaldysime ir išgirsime visus rinkoje esančius skaudulius, o į daugelį galėsime ir prasmingai sureaguoti. Mums svarbu ne peštis ir rodyti pirštu į savivaldybes, bet rasti sprendimus“, – sako ministras.

Povilas Poderskis, aplinkos ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Povilas Poderskis, aplinkos ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tuo metu kalbėdamas apie pirmąjį atvertų duomenų rinkinį, P. Poderskis tikina, jog tai padės dirbti ir kalbėti faktais.

Galima ginčytis apie idėjas ir nuomones, bet su skaičiais nepasiginčysi. Pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po lapkričio 1 d. nebuvo išduotas nė vienas statybos leidimas, dabar matome, kad tai melas. Be to, tikrai galime pamatyti, kad vienoms savivaldybėms sekasi geriau už kitas – vėlavimai labai skiriasi. Čia svarbu, kad ir savivaldybės tarpusavyje keistųsi gerąją praktika, juk ne viską turi apspręsti ministerija, – kalba jis.

Anot jo, duomenys leis prasmingiau diskutuoti ir su miestais. Ministras sako, kad ruošiasi analizuoti ne tik vėlavimų ar atmetimų skaičių, bet ir jų priežastis.

„Bus stipriai dirbama, kad sistema taptų automatizuota, aiškesnė ir suprantamesnė. Taip pat iš to seks ir reguliavimo pokyčiai, kad procesas taptų sklandus ir suprantamas“, – žada P. Poderskis.

A. Černiauskienė priduria, kad toliau numato atverti „Infostatybos“ duomenis apie statybos leidimų išdavimo terminus (nuo pirmo prašymo pateikimo), statistiką pagal statinių paskirtis, atmetimų skaičių, priežastis. Taip pat bus atverta duomenų, susijusių su projektiniais pasiūlymais – jų suderinimo terminas (nuo pirmo prašymo pateikimo) ir vėlavimo statistiką.

52795
130817
52791