Infrastruktūros statybininkai Estijoje kenčia dėl mažėjančio finansavimo

Lietuvoje jau prasidėjo diskusijos dėl 2025 m. biudžeto pyrago. Keliams kitąmet numatomas 784 mln. Eur finansavimas, arba 11% mažesnis nei šiemet.

Po naujienos, kad biudžetas keliams mažėja, Julius Skačkauskas, susisiekimo viceministras, pareiškė, kad keliams kitąmet lėšų užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti. Tuo metu asociacija „Lietuvos keliai“ vertina, jog finansavimas neatitinka visuomenės poreikių. Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, pažadėjo, kad toks finansavimas yra trūkumas, kurį reiktų taisyti. Daugiau reakcijų skaitykite čia.

Tikėtina, kad po svarstymo procesų Seime finansavimas keliams šalyje pasikeis.

VŽ jau skelbė, kad kelių ir infrastruktūros statybos bendrovės 2023-iaisiais išlipo iš nuostolių ir skaičiavo pelną. Įmonių vadovai sako, kad praėję metai buvo geresni. Visgi, kol vieni tikina, kad šie bus dar sėkmingesni, kiti į ateitį žiūri skeptiškai, teigdami, jog juos neramina finansavimo klausimai.

Visgi su problemomis dėl mažėjančio kelių finansavimo susiduria Estijos infrastruktūros statybininkai. Estijos statybų naujienų portalo ehitusuudised.ee apklausti įmonių vadovai pasakoja, jog teko atleisti darbuotojų, parduoti asfalto gamyklas.

Įtempta situacija

Indrekas Pappelis, infrastruktūros statybos kompanijos KMG vadovas, ehitusuudised.ee pasakoja, kad kelių sektoriuje situacija šiuo metu itin įtempta. Jo teigimu, asfalto gamybos apimtis šalyje – mažiausia nuo nepriklausomybės pradžios.

„Kaip verslas neturime kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti prie valstybės investicinės politikos. Todėl 2023 m. pabaigoje savo struktūrą suplokštinome, 2024 m. visos mūsų komandos buvo mažesnės. Sumažėjo asfalto gamybos dalis, bet kalbant apie kitą infrastruktūrą, mums pavyko sukomplektuoti komandas taip, kad niekas nesėdi be darbo – greičiau trūksta gerų žmonių“, – komentuoja I. Pappelis.

Jis svarsto, jog keliai – visuomeninis klausimas.

„Dvejus metus mes labai sumažinome investicijas ir keliai dėvisi – mūsų automobilių vis tiek visą laiką daugėja. Todėl mes, inžinieriai, esame sunerimę, nes tai nėra tvarus sprendimas, kurį šiandien priimame kaip valstybė“, – kalba I. Pappelis.

Jis tikina, kad Estiją „dėl kelių ištiks nesėkmė“.

„Estija yra retai apgyvendinta ir visa mūsų kasdienė veikla yra susijusi su kelių tinklu. Labai liūdna, kad mes, kaip valstybė, nesiryžtame investuoti nes kalbant apie ekonomikos atgaivinimą, o taip pat ir valstybės mokėjimų surinkimą, manome, kad investicijos į kelius sugrįžtų į ekonomiką ir taip pat suteiktų teigiamą natą valstybės biudžetui“, –  teigia KMG vadovas.

Kadangi artimiausiu metu pokyčių nesitikima, dalis statybininkų bando persiorganizuoti į „Rail Baltica“ projektus, kad turėtų užsakymų savo portfelyje.

„Deja, „Rail Baltica“ plėtra nepadeda Estijos kelių tinklui, todėl visą laiką išlieka labai didelis pavojus, kad kelių kokybė suprastės, dėl to avarijose žus žmonės. Akvaplanavimo ir duobių rizika reiškia problemas visai visuomenei. Šį procesą reikia greitai keisti, deja, Estijoje nėra tokios jėgos, kuri galėtų tai pakeisti“, – kalba KMG vadovas.

Paliko pėdsaką

Pasak Toomo Leppiku, kelių remonto, kelių statybos medžiagų ir eismo valdymo įrangos bendrovės „Sakala Teed“ vadovo, ne paslaptis, kad jų sektoriui sekasi prastai.

„Infrastruktūros statyba daugiau kaip 90% susijusi su viešojo sektoriaus užsakymais, o jei viešasis sektorius neužsako, infrastruktūros sektoriui sekasi prastai. Artimiausių metų perspektyvos prastos. Mes tyliai atleidinėjame žmones. Nuolat galvojame ir analizuojame, kas įmonės požiūriu yra reikalingiau ir produktyviau. Juk skaičiavimai ir viltis grindžiami tuo, kad kažkada galbūt pavyks pradėti dirbti. Šiuo metu mūsų įmonėje dirba 20 žmonių“, – sako jis.

Remiantis sistemos „Infopank“ duomenimis, įprastai įmonėje dirbdavo apie 35 žmones.

T. Leppiku nuomone, situacija – blogesnė nei 2008 m.

„Statybų sektoriui taip pat sekasi ne geriausiai, kaip ir pramonei. Žvelgiant į tai, kas vyksta pramonės ar miškininkystės sektoriuje: iš visur girdime tik neigiamus dalykus, man atrodo, kad kai kurie sprendimai buvo priimti neteisingai“, – komentuoja jis

Jis stebisi ir valdžios sprendimais, kurie, jo nuomone, lemia užsakymų apimties mažėjimą. Kaip pavyzdį T. Leppiku pateikia padidintus mokesčius už karjerų kasybą: padidėjus tiek leidimo kainai, tiek PVM, išauga sąnaudos, kurias ji perkelia užsakovei, t. y. valstybei.

„Valdžia viena ranka renka PVM, kita ranka – sumoka“, – kalba „Sakala Teed“ vadovas.

Nors ir neturi konkrečių pasiūlymų, ką daryti, jo nuomone, valstybės įstaigos per daug išlaidauja.

„Tik dabar pagaliau prieita prie to, kad reikėtų mažinti vakarėlių, mokymų ir kitų panašių dalykų skaičių“, – kalba jis.

Gaus didesnę sąskaitą

„Viršutinis asfalto sluoksnis dyla, ir jei jis susidėvi arba atsiranda duobių, tai labai greitai pažeidžiamas pagrindinis sluoksnis. Tokiu atveju reikia remontuoti ne tik viršutinį sluoksnį, bet ir gelbėti pagrindinius kelio sluoksnius. Savo bausmę jau gavome – buvome priversti atleisti specialistus, tačiau netrukus visuomenė gaus didesnę sąskaitą, nes rekonstrukcijos poreikis bus daug didesnis, fizikos dėsniai galioja bet kokiu atveju“, – sako I. Pappelis.

I. Pappelis svarsto, jog prastėjant infrastruktūrai, Estija nebepritrauks investuotojų į šalį. Jis siūlo Estijai suplanuoti ilgalaikę viziją.

„Galima prognozuoti, kad jei keliai toliau blogės ir juose pradės vykti didelės avarijos, vėl bus pradėta kreipti dėmesį į šią problemą“, – sako jis.

Lietuvos finansavimas

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, trečiadienį teigė, kad kitąmet numatomas bendras kelių finansavimas smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo bei kitų veiksnių, tačiau, anot jos, lėšų keliams galima bus skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 m. antroje pusėje.

Be to, ministrės teigimu, kitąmet didės europinis finansavimas Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijai, todėl mažiau lėšų šiam projektui reikės iš nacionalinio biudžeto.

Kitąmet numatoma įkurti Infrastruktūros fondą, per kurį 2025–2027 m., prisidedant Vyriausybei, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) bei privatiems investuotojams, būtų skiriama 1 mlrd. Eur gynybos pramonei, jūrų, oro uostų, geležinkelių ir energetikos infrastruktūrai, viešos ir privačios partnerystės projektams, duomenų centrams. 

Trečiadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad 563,2 mln. Eur keliams bus skirta iš KPPP – 3,4% mažiau nei 2024 m., kai skirta 583 mln. Eur.

Dar 59,1 mln. Eur karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 57,7% mažiau (šiemet – 139,8 mln. Eur), 161,2 mln. Eur – 1,3% daugiau (159 mln. Eur) – iš Europos Sąjungos fondų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. Eur, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. Eur.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, kelių infrastruktūrai iki 2030 m. reikėtų beveik 2 mlrd. Eur investicijų.