Ukmergės gyvenamojo NT rinka: paklausa auga greičiau nei pasiūla

Kodėl žmonės renkasi Ukmergę

Ukmergės patrauklumą gyvenimui lemia keli veiksniai. Miestas įsikūręs patogioje vietoje – Vilnius automobiliu pasiekiamas maždaug per 43 minutes, Kaunas – per kiek daugiau nei valandą. Tai, anot NT brokerio Pauliaus Nečiūno, leidžia miestą vertinti kaip realią alternatyvą žmonėms, dirbantiems didmiesčiuose, bet ieškantiems ramesnės gyvenamosios aplinkos.

Per pastarąjį dešimtmetį Ukmergėje nuosekliai investuota į miesto infrastruktūrą. Sutvarkyti keliai, išplėsta pramoninė zona, atnaujintas piliakalnis, įrengti pėsčiųjų takai palei upę, sujungtos dviračių trasos Mūšos draustinyje, atsirado vandens sporto ir laisvalaikio centras, parkai, kino teatras, kavinės, sporto infrastruktūra. Savivaldybė yra numačiusi ir tolimesnę miesto plėtrą, orientuotą į gyvenimo kokybės gerinimą, o tai ilgainiui didina miesto patrauklumą tiek gyventojams, tiek verslui.

Pasak investavimo ir finansavimo platformos „Savy“ NT verslo plėtros vadovės Nataljos Kozikienės, Ukmergės atvejis atspindi platesnę tendenciją, kai žmonės vis dažniau renkasi ne didmiesčio intensyvumą, o laiko ir gyvenimo kokybės balansą. Regioniniai miestai tampa patrauklūs dėl mažesnių atstumų, gamtos bei galimybės gyventi patogiau kasdienybėje.

„Žmonėms vis svarbesnis tampa ne pats miestas, o tai, kaip jie jame gyvena – kiek laiko sugaišta kelyje, kiek turi erdvės namuose ir ar kasdienis gyvenimas nėra nuolatinis skubėjimas“, – sako N. Kozikienė.

Paklausa yra, pasiūlos trūksta

Pasak P. Nečiūno, Ukmergės gyvenamojo NT rinkoje paklausa formuojasi iš kelių pirkėjų grupių. Tai jaunos šeimos, kurioms svarbus darželių ir mokyklų prieinamumas bei kasdienis patogumas, žmonės, dirbantys nuotoliniu ar mišriu režimu, taip pat vietiniai gyventojai, „išaugę“ didesnio ploto namus ir ieškantys mažesnio, funkcionalesnio būsto. Prie jų prisideda ir darbuotojai, atvykstantys dirbti į regiono įmones iš kitų miestų – potencialūs pirkėjai, kurie realiai svarstytų gyvenimą Ukmergėje, jei rastų tinkamą būstą.

„Ukmergės regione veikia keli dideli darbdaviai, generuojantys nuolatinį darbuotojų srautą: „Narbutas“ turi apie 1 550 darbuotojų, „Stanse“ – dar beveik 300. Dalį specialistų šios įmonės atsiveža iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Anykščių ar Utenos. Nemaža dalis jų mielai gyventų Ukmergėje, jei tik būtų kur“, – sako P. Nečiūnas.

Paklausa Ukmergėje susiformavusi, tačiau pasiūla jos tiesiog nepasiveja. Ukmergėje dominuoja senos statybos butai, kurių techninė būklė ir išplanavimas dažnai neatitinka šiuolaikinių lūkesčių. Renovacijos mastas ribotas, o naujos statybos projektų mieste praktiškai nėra, todėl net ir realiai norintys pirkti ar gyventi Ukmergėje dažnai neturi iš ko rinktis.

„Žmonės neretai nuomojasi senos statybos dviejų kambarių butą už 450–500 eurų per mėnesį vien todėl, kad kito pasirinkimo nėra. Tai nėra maža suma regionui, ypač turint omenyje, kad kalbame ne apie naują ar pilnai atnaujintą būstą“, – pastebi brokeris.

Kita dalis pirkėjų renkasi senos statybos būsto įsigijimą su pilna renovacija. P. Nečiūno teigimu, praktika rodo, kad 70–75 tūkst. eurų kainuojantis butas, po kapitalinio remonto priartėja prie 100 tūkst. eurų ar daugiau, o galutinė suma jau konkuruoja su naujos statybos būstu absoliučiais skaičiais.

„Kai suskaičiuoji pirkimo kainą, remontą ir laiką, skirtumas tarp senos statybos ir naujo projekto nebėra toks didelis. Problema ta, kad naujos statybos pasiūlos Ukmergėje ilgą laiką tiesiog nebuvo“, – sako P. Nečiūnas.

Tokia situacija keičia konkurencijos pobūdį. Ukmergėje šiandien praktiškai nėra konkurencijos tarp naujos statybos projektų – jų tiesiog per mažai, kad jie konkuruotų tarpusavyje.

„Tokiose rinkose konkuruojama ne su kitais projektais, o su laiku – ar pasiūla atsiras pakankamai greitai, kol potencialūs pirkėjai neišsirinko būsto kitur. Jei pasiūla vėluoja, paklausa ne dingsta, o išeina“, – teigia N. Kozikienė.

Naujos statybos projektas Ukmergėje

Ukmergėje pradedamas vystyti projektas „Blumo namai“ – vienas pirmųjų didesnės apimties projektų mieste, skirtas užpildyti naujos statybos būsto trūkumą regione. Kartu tai ir pirmasis tokio masto nekilnojamojo turto plėtros projektas, kuris investuotojams pasiūlytas per investavimo ir finansavimo platformą „Savy“. Ji Lietuvoje prieš 11 metų pradėjo tarpusavio skolinimo kultūrą ir ilgą laiką investuotojams buvo geriausiai žinoma kaip vartojimo, būsto ir verslo paskolų platforma – tačiau, keičiantis rinkai ir investuotojų lūkesčiams, platforma žengia nuoseklų ir strategiškai svarbų žingsnį į didesnės apimties, kokybiškų nekilnojamojo turto projektų pasiūlą, suteikiančią investuotojams daugiau pasirinkimo ir galimybių diversifikuoti savo portfelius.

Projektą „Blumo namai“ Ukmergėje vysto bendrovė „Linksmoji 58“, priklausanti NT plėtros grupei, kuri per pastaruosius dešimt metų įgyvendino daugiau nei 30 projektų Vilniuje ir jo apylinkėse – nuo individualių namų kvartalų iki daugiabučių. Ukmergėje, Veterinarijos g. 3A, numatyta pastatyti du daugiabučius su komercinėmis patalpomis ir parkavimo vietomis.

Projektas vystomas dviem etapais. Pirmajame etape planuojama pastatyti vieną daugiabutį su maždaug 80 butų ir dalimi infrastruktūros. Pirmojo etapo paskola jau sėkmingai sufinansuota per „Savy“ platformą. Artimiausiu metu planuojama skelbti kitus projekto finansavimo etapus, kurie leis tęsti plėtrą pagal numatytą struktūrą.

Pasak N. Kozikienės, „Blumo namai“ investuotojams buvo parinkti, nes atitinka kelis esminius kriterijus. Plėtotojas investuoja reikšmingą nuosavų lėšų dalį – apie 2,5 mln. eurų. Taip pat projektas vystomas etapais, o tai leidžia nuosekliai vertinti paklausą ir neperžengti rinkos ribų. Be to, planuojama kainodara absoliučiais skaičiais yra įperkama regiono pirkėjams, o paskolos struktūra leidžia palaipsniui didinti projekto vertę – lėšos bus išmokamos etapais, pagal faktiškai atliktus statybos darbus.

„Regionuose labai svarbu nepervertinti masto, nes čia neveikia logika „pastatykime daugiau ir rinka viską sugers“. Šiuo atveju pasirinktas sprendimas – pradėti nuo pirmojo etapo, įvertinti realius pardavimus ir tik tada spręsti dėl tolimesnės plėtros – yra atsakingas modelis, kurio ieškome finansuodami NT projektus“, – teigia N. Kozikienė.

Per „Savy“ platformą visam projektui numatyta iki 5 mln. eurų paskola, kuri bus pritraukiama etapais. Investicijos užtikrinamos pirmos eilės hipoteka, o investuotojams siūloma 7–9 proc. metinė grąža. Investuoti galima nuo 10 eurų – tai sudaro galimybes projekte dalyvauti tiek vietos gyventojams, tiek investuotojams, nekilnojamojo turto plėtrą vertinantiems kaip nišinę, bet apčiuopiamą portfelio diversifikacijos kryptį.