Kelių finansavimo rebusai: numatytų 784 mln. Eur užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti

Papildyta M. Skuodžio, susisiekimo ministro, komentaru

Jo teigimu, 11% mažesnio nei šių metų planas finansavimo neužteks kelių būklei Lietuvoje „apčiuopiamai gerinti“.

„Visi pirkimai yra jau atlikti. Šitas biudžetas yra tiems projektams, dėl kurių įgyvendinimo jau sudarytos sutartys. Faktas, kad jo nepakanka ir apmaudu, kad KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS) bazinis dydis nedidėja. Tai per tą nedidėjimą nebus galima reikšmingai gerinti kelių būklės visoje Lietuvoje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Skačkauskas.

Anot jo, vien jau pradėtų didžiųjų projektų – automobilių magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija – kainuos 317 mln. Eur.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Agresyvaus“ biudžeto po Seimo rinkimų, tikėtina, laukia korekcijos

Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, taip pat teigė, kad įgyvendinus jau pradėtus projektus, naujiems pradėti pinigų neužteks.

„Tai, kas yra numatyta, yra pinigai būtent įgyvendinti ir pabaigti projektus. Jeigu lieka tiek pinigų, kiek yra, iš esmės kitais metais naujų projektų nėra visiškai“, – kalbėjo Š. Frolenko.

Marius Skuodis, susisiekimo ministras, sako, kad pradėti projektai bus tęsiami, be to, numatyta galimybė skolintis ir taip papildomai finansuoti kelių infrastruktūros projektus.

„Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Ministras teigė, kad kelininkai pasiruošę padaryti gerokai daugiau darbų, todėl numatyto finansavimo neužteks.

„Tos sumos (kuri yra reikalinga – ) yra 1,3 mlrd. Eur ir panašiai. Mes esame pasiruošę (daryti daugiau – VŽ) ir viskas yra paruošta. Bet blogoji žinia, nes tam kol kas lėšų nėra“, – kalbėjo M. Skuodis.

Ministro teigimu, šiemet kelių finansavimas didesnis nei planuotas radus papildomų šaltinių, tačiau „geriau turėti bazinę sumą metų pabaigoje, tada tu žinai ir gali startuoti su visais pirkimais“.

„Girdžiu iš visų politikų, kad keliams kitais metais turi būti būti rojus. Tai pažiūrėsim, ar savo pažadus, kuriuos visi labai gražiai dalina, ištesės“, – teigė M. Skuodis.

Ragina didinti

Pasak viceministro, ministerija yra paruošusi prioritetinį sąrašą šalies žvyrkelių, kuriuos reiktų asfaltuoti, tačiau tikėtina, kad darbai juose dar nebus pradėti.

„Dabar nėra aišku, kiek bus tų darbų, kalbame su „Via Lietuva“ (buv. Automobilių kelių direkcija – VŽ), bet kokiu atveju, rangos konkursų nedarysime, nes vis tiek visų pirma turi būti atlikti techniniai projektai, o jų nėra. Programa yra nauja, paruošta startui“, – sakė J. Skačkauskas.

Jo teigimu, šiuo metu turimos lėšos leis pradėti kai kurių žvyrkelių atnaujinimo projektavimo darbus.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, teigia, kad numatytą finansavimą keliams reikės didinti. 

„Finansavimas keliams yra akivaizdus trūkumas, kurį reikės taisyti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

V. Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis savo rinkimų programoje rašo sieksiantis, jog 80% akcizo už degalus būtų skirta keliams.

„80% nuo kuro akcizo pasiekti per vienerius metus būtų nerealistiška, bet bent jau turėtų didėti finansavimas keliams, šito visiškai nematome. Situacija (kelių būklės – BNS) yra pakankamai kritinė“, – teigė Seimo pirmininkė.

Anot Š. Frolenko, Vyriausybės Seimui teikiamas kelių finansavimo planas yra istoriškai mažiausias įvertinant bendras 2025 m. biudžeto pajamas ir išlaidas. Jo teigimu, nacionalinio biudžeto išlaidos auga beveik 12%, o kelių finansavimas, palyginti su 2024 m., mažėja 11%. 

Š. Frolenko mano, kad teikiamas biudžeto projektas neatliepia visuomenės poreikių. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, šiuo metu Lietuvoje yra 1.058 km automagistralinių ir magistralinių bei 7.383 km krašto bei rajoninių kelių, kurių būklė netenkina ir juos būtina tvarkyti. 

„Nuosekliai nedidinant investicijų į kelius, jau artimiausiais metais prognozuojamas žymus jų būklės blogėjimas. Nesiimant veiksmų, blogų tiltų kiekis nuo dabar žinomų 110–120 išaugs bent iki 200“, –teigiama asociacijos pranešime.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, trečiadienį teigė, kad kitąmet numatomas bendras kelių finansavimas smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo bei kitų veiksnių, tačiau, anot jos, lėšų keliams galima bus skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 m. antroje pusėje.

Be to, ministrės teigimu, kitąmet didės europinis finansavimas Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijai, todėl mažiau lėšų šiam projektui reikės iš nacionalinio biudžeto.

Kitąmet numatoma įkurti Infrastruktūros fondą, per kurį 2025–2027 m., prisidedant Vyriausybei, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) bei privatiems investuotojams, būtų skiriama 1 mlrd. Eur gynybos pramonei, jūrų, oro uostų, geležinkelių ir energetikos infrastruktūrai, viešos ir privačios partnerystės projektams, duomenų centrams. 

Trečiadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad 563,2 mln. Eur keliams bus skirta iš KPPP – 3,4% mažiau nei 2024 m., kai skirta 583 mln. Eur.

Dar 59,1 mln. Eur karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 57,7% mažiau (šiemet – 139,8 mln. Eur), 161,2 mln. Eur – 1,3% daugiau (159 mln. Eur) – iš Europos Sąjungos fondų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. Eur, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. Eur.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, kelių infrastruktūrai iki 2030 m. reikėtų beveik 2 mlrd. Eur investicijų.