Seimas pritarė „naminukės“ įteisinimui, atmetė siūlymą prekiauti alkoholiniu sekmadieniais po 15 val.
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. Už tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų Seimas imtųsi, antradienį 33 balsavo Seimo nariai, prieš buvo 43, o 37 susilaikė. Tada 66 balsais prieš 49 pataisos buvo atmestos.
Tokias pataisas siūlė septyni Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus ir Edita Rudelienė. Jie siūlė alkoholio prekybą sekmadieniais leisti iki 20 val., kaip ir kitomis dienomis. A. Bagdonas sutinka, kad pavėlinta prekyba rytais (iki 10 val.) yra pagrįsta, nes apriboja galimybes žmonėms įsigyti stipriųjų gėrimų prieš darbo pradžią.
Praėjusią liepą paskelbti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimo duomenys parodė, kad sutrumpinus alkoholio prekybos laiką sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys. Iki 2018-ųjų buvęs jų mirčių pikas sekmadieniais sumažėjo iki savaitės vidurkio, tokia pat tendencija pastebėta ir dėl mirtingumo pirmadieniais.
Pritarė „naminukės“ įteisinimui
Seimas po svarstymo pritarė legalizuoti „naminukės“ gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Už balsavo 60 Seimo nariai, prieš buvo 22, o 27 susilaikė.
Tokie kaimo turizmo sodybas turinčių ir grūdines kultūras auginančių ūkininkų pagaminti gėrimai negalėtų būti parduodami, o tik naudojami savo ar šeimos poreikiams arba degustuoti vietoje, jų nebūtų galima vežti ar gaminti naudojant priemaišas. Įranga, naudojama gaminant tokį alkoholį, turėtų būti ūkininko pažymėta identifikaciniu numeriu.
„Naminukę“ gaminsiančius ūkininkus ketinama įpareigoti prieš 48 val. iki gamybos pradžios apie tai informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nurodant tikslią gamybos datą, planuojamą pabaigos laiką, ketinamą pagaminti produkto kiekį, o per 24 val. nurodyti tikslų pagamintą kiekį.
Seimas, be to, pritarė Monikos Ošmianskienės pataisai (už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 31), numatančiai, kad kaimo turizmo sodybos būtų pritaikytos neįgaliesiems.
„Prieinamumas žmonėms su negalia yra pradėtas reguliuoti dar nuo 1994 m., tačiau apsidairius, jeigu reikėtų rasti sodybą, pritaikytą žmonėms su negalia, tai būtų beveik neįmanoma. Į kaimo turizmo plėtrą buvo investuota nemažai Europos Sąjungos lėšų, tačiau šiandien norint rasti prieinamą sodybą, tai neįmanoma“, – teigė parlamentarė.
Pritarė prekybos ir reklamos pakeitimams
Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 23. Toliau pataisas Seimas svarstys balandžio pabaigoje.
Pataisas pristačiusi Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, teigė, kad siūlomi minimalūs pokyčiai, kurie alkoholio kontrolės politikos nepakeistų, o verslui sąlygos būtų pagerintos.
„Tikslas pagerinti verslo reguliacinę aplinką, sudarant palankesnes konkurencines sąlygas skirtingus alkoholinius gėrimus gaminantiems, importuojantiems ir parduodantiems ūkio subjektams“, – Seimo posėdyje kalbėjo ministrė.
Pakeitimais siūloma įteisinti alkoholinių gėrimų dovanojimą reprezentacijai, sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus renginiuose, taip pat keisti licencijų tvarką ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis.
„Mugėse žmonės galės gerti ne tik alų ir sidrą, bet ir vyną, ko dabar negali“, – teigė liberalas Andrius Bagdonas.
Pagal Vyriausybės siūlomą naują tvarką, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių gėrimais. Šiuo metu juose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio stiprumo.
„Tie, kas keliaujate po Vokietijos miestelius, kalėdines muges, tikriausiai matote – vyną tikrai galima šiek tiek ir stipresnį įsigyti. Lietuvoje ir Kaziuko mugėje to buvo negalima padaryti“, – pridūrė A. Armonaitė.
Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, skelbiama su alkoholiu susijusi informacija, be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.
Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse.
Laima Nagienė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė, siūlymą atlaisvinti alkoholio reklamą lygino su lošimų rinkos reklama.
„Atidarysime mažą mažą skylutę, tai pro tą skylutę dar daugiau mes turėsime tos reklamos ir išlįs. Mes jau vargstame, žinome, kokia yra dabar situacija su lošimais, tai dabar norime vėl atverti mažas dureles, kad galėtų irgi internete reklamuotis“, – kalbėjo ji.
Taip pat siūloma leisti organizuoti degustacijas alkoholio gamybos patalpose. Šiuo metu degustacijos yra leistinos tik mugėse ir parodose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar 5 licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.
VERSLO TRIBŪNA
Kalėdinių dovanų projektas bene kiekvienam verslui kasmet tampa ir galvos skausmu, ir galimybe išsiskirti. Tendencijos rodo, kad jų gavėjai vis dažniau įvertina nuoširdžias pastangas – dovanos praktiškumą, prasmę ir emociją. Todėl simbolinės, mandagumo dovanos pamažu užleidžia vietą toms, kurios perduoda vertybes ir turi potencialo sustiprinti ryšį. Vienos iš tokių – abejingų nepaliekantys skonių ritualai.
Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį.
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.
Inovacijų agentūra paskelbė kvietimą „Ikiprekybiniai pirkimai“, kurio siekis – paskatinti inovacijų kūrėjus kurti inovatyvius produktus, reikalingus viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Projektams įgyvendinti skirta 7 mln. Eur , iš kurių Sostinės regionui bus skiriama iki 4 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – iki 3 mln. Eur investicijų. Didžiausias galimas finansavimo suma vienam projektui – 1 mln. Eur. Projektus pagal šį kvietimą galima teikti iki 2026 m. sausio 30 d.
