NT plėtotojams Vilniuje – nauja tvarka
Vilniuje galioja tvarka, kad įmonės, pradedančios naujas statybas, turi prisidėti prie socialinės infrastruktūros kūrimo – darželių, mokyklų statybos ar renovavimo, viešųjų erdvių, skverų įrengimo. Įmonės gali prisidėti pinigais arba darbais, o mokesčio dydis priklauso nuo projektuojamo pastato ploto. Vilniuje veikiantys NT plėtotojai ne vienerius metus reiškė nepasitenkinimą, kad vienoms įmonėms savivaldybė leisdavo atsiskaityti darbais, iš kitų reikalaudavo tik pinigų, vienas įmones nuo mokesčio apskritai atleisdavo, o iš kitų reikalaudavo sumokėti daugiau nei priklausydavo pagal pastato plotą, nes įmonė tiesiog didesnė – kiekvienu atveju meras priimdavo sprendimą, kokiu būdu statytojas gali atsiskaityti.
Pernai vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija (LNTPA) kreipėsi į naują miesto valdžią prašydama pakeisti šios paramos surinkimo tvarką, kad ji būtų aiški ir vienoda visiems rinkos dalyviams. Vilniaus savivaldybės taryba sprendimą priėmė praėjusią savaitę.
Patenkino didžiąją dalį verslo siūlymų
„Naujoji tvarka numato, kad ne vien pinigai, bet ir sukurtas turtas bei darbai užskaitomi kaip parama infrastruktūros plėtrai. Teoriškai taip buvo ir seniau, bet tikimės, kad dabar ši tvarka galios ir praktikoje. Mes akcentavome, kad iš šios paramos bus daugiau naudos, jei pačios bendrovės siūlys sprendimus plėtojamose teritorijose, nes jos rūpinsis savo būsimų klientų gerove“, – sako Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius.
Vilniaus savivaldybė taip pat leido statytojams konsoliduoti dviejų ar daugiau įmonių skiriamą paramą jungtiniams projektams. Kaip VŽ yra aiškinęs Domas Dargis, bendrovės „Eika“ vadovas, jeigu pastato plotas nedidelis, ne ką tenuveiksi už lėšas, kurias įmonė sumokės socialinės infrastruktūros plėtrai. Bet į vieną krepšelį sudėjus kelių bendrovių įmokas už kelis gretimus projektus, būtų galima finansuoti didesnius ir naudingesnius darbus.
Statytojų siūlymus dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimo turtu ir paslaugomis svarstys savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta vertinimo komisija.
LNTPA nepavyko išsiderėti, kad kaip parama infrastruktūros plėtrai būtų užskaityti už sklypo ribų atlikti darbai, kurie įeina į savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygas. Nuspręsta, kad minėta parama NT plėtotojų neatleidžia nuo pareigos įrengti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus.
Laukia naujojo įstatymo
„Apskritai esame patenkinti, kad Vilniaus savivaldybė pagaliau šio mokesčio mokėjimo tvarką padarė skaidresne, įsipareigojo viešinti, kokios įmonės ir kokiu būdu suteikė paramą, kur ji panaudota. Tačiau NT plėtotojai nepakeitė nuomonės, kad šis mokestis balansuoja ant teisėtumo ribos. Jis įvardijamas kaip parama, o tai reiškia, kad savivaldybė negali priversti bendrovių mokėti“, – teigia p. Statulevičius.
Anot NT plėtotojų, bendrovės, atsisakiusios paremti infrastruktūros plėtrą, susidurdavo su trukdžiais – pavyzdžiui, negaudavo statybos leidimo. Brangindami laiką NT plėtotojai mokėdavo mokestį ir greičiausiai mokės toliau, nors savivaldybės sprendime įrašytas punktas, jog parama miesto socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia.
Ši savivaldybės patvirtinta tvarka yra laikina ir galios iki kol bus priimtas ir įsigalios Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas.
„Labai tikimės, kad jis bus priimtas pavasario sesijoje, bet gali tekti palaukti ir ilgiau – rinkiminiai metai nėra palankūs tokiems sprendimams“, – sako p. Statulevičius.
infogr.am::infogram_0_vilniaus_savivaldybes_surinkta_parama_infrastrukturos_pletrai
