„Nokia“ grįžta

„Nokia“ pati gamyba neužsiims, ji suteiks savo vardą, žinias ir dar turimus patentus, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“ (AP).

Tiesiogiai į HMD „Nokia“ neinvestuos, bet HMD valdyboje iš 5 narių bent vienas bus iš „Nokia“. Pastaroji, remdamasi praeities patirtimi, taip pat padės naujoje įmonėje įdiegti kokybės kontrolės sistemą ir prižiūrės jos vykdymą. Įdomu tai, kad turėdama vos vieną atstovą HMD valdyboje, „Nokia“ turi veto teisę produktams – jei „Nokia“ atstovams nepatiks HMD prototipas, jie rinkos šviesos neišvys.

„Ši nauja įmonė leis „Nokia“ prekės ženklui vėl dalyvauti viename iš didžiausių elektronikos rinkos segmentų pasaulyje“, – HMD svetainėje pasklelbtame pranešime spaudai cituojamas Ramzi Haidamus, „Nokia Technologies“ (ši įmonė valdo „Nokia“ patentus ir atlieka mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veiklą) prezidentas.

HMD savo ruožtu skelbia per trejus metus į šį projektą iš viso ketinanti investuoti 500 mln. USD.

Neoficialiomis žiniomis, gamyba bus patikėta „Hon Hai Precision Industries“ („Foxconn“) grupės įmonei kažkurioje Azijos šalyje. O HMD bus tarsi mokslinis ir inžinerinis centras, kuriame bus kuriami įrenginių prototipai.

Senoji komanda

Bendrovę HMD praėjusią savaitę įkūrė buvę „Nokia“ ir „Microsoft Mobile“ darbuotojai, kurie išpirko iš pastarosios dalį neišmanių įrenginių verslo. Būtent ši informacija signalizuoja, kad bent jau pirmieji „Nokia“ telefonai nebus išmanūs. Tiesa, kompanijos svetainėje rašoma, kad ateityje planuojama kurti ir išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, kurie veiktų su „Android“ operacine sistema.

HMD generaliniu direktoriumi tapo Arto Numela, kuris prie „Nokia“ prisijungė dar 1994 m. Vėliau, kai „Nokia“ pardavė savo mobiliųjų įrenginių verslą, jis dirbo „Microsoft Mobile“.

Naujos įmonės prezidentu tapo Florianas Seiche, anksčiau ėjęs įvairias vadovaujančias pareigas kompanijose „Nokia“ „Siemens“, „Orange“ ir HTC.

Kol kas jokia informacija apie planuojamus produktus nėra skelbiama, neaišku nei kokius gamybos mastus planuoja bendrovė, nei kada pasirodys pirmieji modeliai, nei kokie bus jų techniniai duomenys. Tačiau neabejojama, kad bėgant laikui žinių daugės.

„Nokia“ istorija

„Nokia“ (suom. „Nokia Oyj“) ištakos siekia 1865 m. ir yra siejamos su kasybos inžinieriaus Fredriko Idestamo įkurta medienos plaušo perdirbimo gamykla Pietvakarių Suomijoje. Po kelerių metų p. Idestamas atidarė antrą popieriaus gamyklą Nokijos miestelyje ant Nokianvirtos upės kranto. Iš čia kilo ir bendrovės vardas. Oficialiuose dokumentuose „Nokia Ab“ vardas pirmą kartą minimas 1871 m.

Šiuolaikinės „Nokia“ pirmtakės buvo 3: jau minėta Fredriko Idestamo medienos įmonė, Eduardo Polono įmonė „Suomen Gummitehdas Oy“, gaminusi įvairius produktus iš gumos (tarp kitų ir ir kaliošus bei padangas) ir Arvido Wickstromo kompanija „Suomen Kaapelitehdas Oy“, kuri gamino laidus elektros, telefonų ir telegrafų linijoms.

Šios įmonės ilgai bendradarbiavo, o 1967 m. buvo sujungtos į vieną didelę pasaulinę korporaciją „Nokia“.

Per ilgą savo istoriją, „Nokia“ gamino popierių, elektrą, elektros generatorius, kaliošus, padangas, laidų apsaugas, televizorius. 1987 m. „Nokia“ netgi buvo net trečia didžiausia televizorių gamintoja Europoje. O 1979 m. „Nokia“ kartu su televizorių gamintoja „Salora“ įkūrė radijo telefonų kompaniją „Mobira Oy“.

Kitas lūžis įvyko prieš daugmaž trejus metus. 2013 m. rudenį technologijų rinką sudrebino žinia, kad JAV milžinė „Microsoft“ perima Suomijos bendrovės „Nokia“ mobiliųjų telefonų verslą. Įsigijimas baigtas 2014 m. Už minėtą padalinį „Microsoft“ iš viso sumokėjo 9,5 mlrd. USD, bet „Nokia“ atėjo su maždaug 1,5 mlrd. USD disponuojamų lėšų.

Vėliau paaiškėjo, kad įsigijimas buvo klaida ir vos Steve'ą Ballmerį „Microsoft“ generalinio direktoriaus poste pakeitęs Satya Nadella nutrašė visą įsigijimo sumą ir atleido kelis tūkstančius buvusių „Nokia“ darbuotojų visame pasaulyje (neaišku, kiek iš viso, nes buvo atleidinėjami ir „Microsoft“ darbuotojai).

Vien pernai Suomijoje atleista apie 2.000 buvusių „Nokia“ darbuotojų. 2016 m. kovą Suomijos vyriausybė pateikė prašymą, kad ES skirtų 9 mln. Eur paremti šiems darbuotojams.

Naujausias posūkis bendrovės istorijoje – Prancūzijos ryšių technologijų bendrovės „Alcatel–Lucent“ įsigijimas už 15,6 mlrd. Eur. „Nokia“ šios kompanijos perėmimą (realiai sandoris laikomas susijungimu) baigė šių metų pradžioje.

infogr.am::3fcd9a63-0334-47ae-a9cc-4309e03a3f45