Baltijos birža: 30% aukštesnio Šiaulių banko įverčio ambicijos ir analitikų įspėjimai

Ketvirtadienį bendras Baltijos biržos indeksas „OMX Baltic Benchmark“ smuktelėjo 0,31%. 

Vilniuje akcijos pigo nežymiai, stipresnis pigimas fiksuotas Taline. 

Per mėnesį baltiškas indeksas pakilo 4,62%. Tai daugiausiai įvyko dėl akcijų brangimo Vilniuje, kuris kone dvigubai pranoko Talino indekso prieaugį. 

Ketvirtadienį, paskutinę mėnesio prekybos sesiją, per 3 akcijų prekyvietes 3.388 sandoriais perleista akcijų už iš viso 1,41 mln. Eur. 

Bendrovių naujienos

Aktyviausiai prekiauta ryte rezultatus paskelbusio Šiaulių banko akcijomis, kurios pabrango apie 1%, o per mėnesį – daugiau kaip 6% sulig banko vykdomu savų akcijų supirkimu, tempdamos visą Vilniaus biržos indeksą. 

Kaip jau pranešta, Šiaulių banko grupė per 9 šių metų mėnesius uždirbo 63,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 3% mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas susitraukė 15%, iki 20,6 mln. Eur.

[infogram id="bca1e490-7a21-4f13-b453-90c67366cfb9" prefix="kx1" format="interactive" title="Šiaulių banko 2024 m. 9 mėnesių rezultatai"]

Stiprus ketvirtis kredituojant, dominavo verslo kreditavimas, rekordinis kiekis naujų verslo kreditavimo sutarčių – 397 mln. Eur per trečiąjį ketvirtį, išskyrė Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas.

„Išlaikome stabilius efektyvumo rodiklius. 45,6% – kiek geresnis lygis, nei mūsų indikacijos metų pradžioje. Ketvirtasis ketvirtis tradiciškai bus kiek galimai su didesnėmis sąnaudomis“, – sulig rezultatų pristatymu surengtame vebinare investuotojams sakė V. Sinius. 

Dėl augusio kreditavimo bankas, palyginti su laikotarpiu prieš metus, dar didino grynąsias palūkanų pajamas, tačiau paketvirčiui fiksuotas grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimas 2%. Jis susidarė daugiausiai dėl finansavimosi kaštų augimo.

„Sugebėjome krentančių EURIBOR aplinkoje išlaikyti turto pajamingumą beveik nepakitusį, ties 6,4%. Finansavimosi kaštai auga, bet jie netrukus turėtų pasiekti aukščiausią tašką. Ir mūsų grynosios palūkanų maržos mažėjimas turėtų būti taip pat suvaldytas“, – tikino banko vadovas.

Indėlių portfelio kaštai per metus išaugo nuo 1,22% iki 2,2%, o viso finansavimosi kaina padidėjo per metus nuo 1,82% iki 2,9%.

„Finansavimosi kaštai trečiąjį ketvirtį jau pasiekė piką. Indėlių kaštai pradėjo mažėti. Jau birželį sumažinome indėlių palūkanas už terminuotus indėlius. Žengiame kitą žingsnį ir nuo kitos savaitės dar mažesnės palūkanos bus mokamos mūsų klientams“, – pridūrė Tomas Varenbergas, Šiaulių banko Inevsticijų valdymo tarnybos vadovas.

Beje, neseniai bankas grąžino beveik 0,5 mlrd. Eur TLTRO paskolą iš ECB, kuri buvo investuota į vertybinius popierius ir generavo bankui grąžą iš skirtumo tarp šios paskolos kainos ir investicijų generuojamų pajamų.

Paketvirčiui fiksuotas veiklos sąnaudų mažėjimas dėl vienkartinio veiksnio – solidarumo įnašo. Palyginti su laikotarpiu prieš metus, sąnaudų augimas fiksuojamas dėl turto valdymo verslo ir draudimo verslų įsigijimo.

„Turime IT sąnaudų padidėjimą, kurį pirmiausiai lemia išlaidos bankinei platformai, tai yra numatytos sąnaudos, kurios, žiūrint į ateitį, bus vienos iš sparčiausiai augančių sąnaudų bankui“, – vebinare sakė T. Varenbergas. 

Bankas fiksavo atidėjinių augimą, tačiau šis buvo nulemtas apskaitos reikalavimų formuoti atidėjinius išduodant naujas paskolas. Vien dėl šio efekto atidėjinių suformuota už 6 mln. Eur per praėjusį ketvirtį, nurodo banko atstovai. 

„Tačiau gerėjanti Lietuvos ekonomikos padėtis turėjo teigiamą poveikį atidėjinių lygiui. Taigi bendras rizikos kaštų kiekis yra artimas 0,3%, kas yra netoli tikslinio 0,5% lygio. Žiūrint į antros ir trečios stadijos paskolų portfelio dinamiką, matome teigiamų tendencijų. Pirmiausia visas portfelis didėja, o iš antros stadijos portfelio dalis pozicijų buvo perkelta. Toliau nesitikime, kad per ketvirtąjį ketvirtį reikšmingai nukrypsime nuo 0,3% rizikos kaštų rodiklio“, – komentavo T. Varenbergas. 

Kaip „solidžius“, bet nesiekiančius „įspūdingų“, rezultatus apibūdino analitikai iš „Ply Analytics“. 

Nors Šiaulių banko vadovybė kalba apie pasiektą finansavimosi kaštų augimo piką ir mažėsiančias palūkanas už indėlius, minimi analitikai abejoja, ar grynosioms palūkanų pajamoms, kurias praėjusį ketvirtį augino paskolų portfelio didėjimas, pavyks išlaikyti augimą. 

„Taip, indėlių palūkanos jau mažėja. Tačiau EURIBOR mažėjimo efektas tik pradeda atsispindėti palūkanų pajamose, kadangi paskolų palūkanų norma (EURIBOR + marža) persiskaičiuoja tik tam tikru periodiškumu – kas ketvirtį ar pusmetį. Intensyvią EURIBOR mažėjimo fazę mes turime tik nuo liepos, ir daugybės paskolų palūkanų norma, tikėtina, dar nespėjo persiskaičiuoti su nauju EURIBOR“, – pastebi Vitalijus Šostakas, bendrovės „Finansų analizės ir valdymo sprendimai“ direktorius ir vadovaujantis partneris, finansų analizės platformos „Ply Analytics“ įkūrėjas, įspėdamas, kad EURIBOR mažėjimas veikiausiai tęsis ir žemyn nuo dabartinių 3%. 

„Todėl žiūrint į ateinančius ketvirčius, EURIBOR mažėjimo efektas, tikriausiai, gerokai persvers mažėjančias indėlių palūkanas. Kaip ir buvo judėjimo į viršų atveju, tik dabar važiuosime į apačią“, – sako finansų analitikas. 

Nors turto valdymo ir draudimo verslų prisijungimas pašokdino banko komisinių ir paslaugų pajamas, jų augimą lenkia veiklos kaštų augimas. 

„Atskirti tik turto valdymą yra gana sudėtinga, tad pateikiu bendrai – per 9 mėnesius grynosios komisinių pajamos paaugo maždaug 6,5 mln. Eur. Tuo tarpu vien algų sąnaudos per šį laikotarpį išaugo apie 10 mln. Eur, plius prie to prisidėjo kitų veiklos sąnaudų augimas apie 8 mln. Eur“, – nurodo V. Šostakas, susumuodamas, kad dėl šių priežasčių pelnas iki atidėjinių sumažėjo apie 14% paketvirčiui ir 8% per šiuos metus. 

Savo ruožtu atidėjiniai, anot pašnekovo, yra antra didžiausia rizika bankams po EURIBOR mažėjimo. 

„Bet šios rizikos gali labai greitai pasikeisti vietomis. Situacija yra kiek paradoksali: atidėjinių skaičiai yra labai nedideli, tad kur čia rizika? Taip, portfelio kokybė, kaip ir teigia Šiaulių banko vadovybė, šiuo metu yra gera istoriniame banko kontekste, visi portfelio kokybės rodikliai šiuo metu yra netoli savo žemiausių reikšmių, – pripažįsta analitikas. – Tačiau ar yra racionalu daryti prielaidą, kad jie ir toliau išliks žemumuose? Kas įvyktų su atidėjiniais ir, atitinkamai, pelnu, jeigu, pavyzdžiui, paskolų rizikos kaštai padidėtų iki 1,5-2,0%, kas buvo ne taip jau ir seniai? Ir kas būtų, jeigu toks atidėjinių šoktelėjimas dar sutaptų su ERIBOR mažėjimu, kas yra visai ne mokslinės fantastikos sritis?“

Banko rezultatai daugmaž atitiko banką sekančių analitikų prognozes.

„Enlight Reserch“

40 mln. Eur grynosios palūkanų pajamos atitiko „Enlight Research“ prognozes dėl 40 mln. Eur. 7,3 mln. Eur grynosios paslaugų ir komisinių pajamos pranoko prognozę dėl 6,7 mln. Eur. 3 mln. Eur trečiojo ketvirčio atidėjiniai buvo didesni už prognozuotus 2,3 mln. Eur.  

20,6 mln. Eur grynasis pelnas atitiko prognozę dėl 20,6 mln. Eur. 

Po trečiojo ketvirčio estų analitikai skaičiuoja 0,06 Eur akcijai dividendus už šiuos metus, kas atitinka 7,7% pajamingumą. 

„Norne Securities“

Paketvirčiui grynosios palūkanų pajamos mažėjo 2% ir 2% atsiliko nuo banko akcijas sekančių „Norne Securities“ prognozės. Paslaugų ir komisinių grynosios pajamos 2% pranoko prognozę. 

Banko sąnaudos kiek aplenkė šios FMĮ prognozę. 3 mln. Eur trečiojo ketvirčio atidėjiniai buvo didesni už „Norne Securities“ prognozuotus 2,5 mln. Eur.  

„Banko pelno augimą daugiausiai lėmė stiprus komisinių pajamų augimas, kai grynosios palūkanų pajamos buvo kiek silpnesnės už prognozes. Sąnaudų sumažinimas padėjo sušvelninti spaudimą pelningumui. Turto kokybė išlieka stabili, nėra 3 stadijos paskolų padidėjimo. Kapitalo grąža pranoko prognozes su solidžiais 14,9%“, – rezultatus įvertino „Norne Securities“. 

Savų akcijų supirkimas

Bankas taip pat paskelbė apie savų akcijų supirkimus, kurie atviroje rinkoje startuos nuo pirmadienio. 

Savų akcijų supirkimai tęsis iki sausio 24 d. Rinkoje bankas per dieną pirks iki 125.000 akcijų per dieną. Iš viso bankas planuoja atviroje rinkoje supirkti iki 6,875 mln. akcijų.

„Banko pirkimo pavedimai į prekybos vietą bus pateikiami iki prekybos sesijos pradžios ar jos metu ir galės būti keičiami. Įgyvendinus šią savų akcijų supirkimo programą, spręsime, kurį akcijų supirkimo būdą toliau naudoti yra efektyviau, siekiant didinti akcininkų grąžą“, – pranešime per biržą cituojamas Tomas Varenbergas, banko Investicijų valdymo tarnybos vadovas.

Bankas investuotojus informuos apie savaitės eigoje atliktus sandorius kitos savaitės pradžioje.

Ketinama įgyvendinti savų akcijų supirkimus, kol bus pasiekta „tikroji vertė“, deklaruoja bankas.

„Turime panaikinti skirtumą tarp banko įverčio ir kitų bankų, kuris yra maždaug 30% dydžio“, – vebinare įvardijo T. Varenbergas. 

Po savų akcijų supirkimo aukciono, kuriame Šiaulių bankas įsigijo akcijų po 0,82 Eur, banko įvertis rinkoje jau priartėjo prie buhalterinės vertės.

„Ilgą laiką galėjome didžiuotis, kad Vilniaus biržoje turime pigiausią banką iš visų Baltijos valstybių. Tačiau panašu, kad tai jau tampa praeitimi. Ilgą laiką egzistavęs Šiaulių banko įverčių diskontas, palyginus su kitais Baltijos ir Skandinavijos bankais, praktiškai ištirpo, – pastebi V. Šostakas. – Ar su praktiškai tokiais pačiais įverčiais Šiaulių bankas yra tiek pranašesnis, palyginus su „Nordea“, LHV ir „Coop Pank“, kad atiduotume jam pirmenybę?“.

„Nordea“ akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis siekia 1,22, „Coop Pank“ – 1,06, „LHV Group“ – 1,74. 

„Enefit Green“

Kaip jau pranešta, žaliosios energetikos bendrovės „Enefit Green“ pajamos trečiąją ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, mažėjo 15%, tačiau pelnas paaugo 8%. Tiesa, pelno padidėjimą lėmė rangovų kompensacija už nugriuvusią vėjo jėgainę Akmenės parke. 

Rezultatai iš esmės atsiliko nuo analitikų prognozių. 

43,5 mln. Eur pajamos prasilenkė su „Enlight Research“ prognoze dėl 50,7 mln. Eur. 

EBITDA pelno trečiąjį ketvirtį uždirbta 15,7 mln. Eur, kai analitikai prognozavo 25,7 mln. Eur. 

Trečiojo ketvirčio ikimokestinis pelnas siekė 5,4 mln. Eur, kai prognozuota 15 mln. Eur. 

„Pajamos ir pelnas reikšmingai mažesni už prognozes dėl aukštesnių kaštų iš balansavimo, kai elektra pirkta brangiai ir parduoda pigiai, ir dėl mažesnio veiklos pelno“, – konstatuoja „Enlight Research“ analitikai. 

Ketvirtadienį, paskutinę mėnesio dieną, paskelbtas ir pluoštas kitų biržos bendrovių rezultatų. 

„IVNL Baltic Real Estate“ pranešė, kad 9 mėnesių grynasis pelnas, palyginti su laikotarpiu prieš metus, augo nuo 0,46 mln. Eur iki 1,02 mln. Eur, pajamos augo nuo 2,65 mln. Eur iki 3,05 mln. Eur. 

Estų žiniasklaidos grupė, valdanti „Delfi“, per 9 mėnesius gavo 52,6 mln. Eur pajamų, 1% daugiau nei prieš metus. EBITDA pelnas mažėjo 9%, iki 5,47 mln. Eur. 

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pardavimus žiniasklaidos grupė augino 2%, iki 16,8 mln. Eur. EBITDA pelnas krito 19%, iki 1,98 mln. Eur 

Analitikai iš „Enlight Research“ tikėjosi 17,8 mln. Eur pajamų ir 2,6 mln. Eur EBITDA. 

0,3 mln. Eur grynasis pelnas atsiliko nuo prognozės dėl 0,9 mln. Eur. 

„Pardavimai ir pelnai mažesni už prognozes dėl silpnos reklamos rinkos“, – konstatuoja estų analitikai. 

Alternatyvioje rinkoje „First North“ listinguojama „Neo Finance“ pranešė, kad trečiojo ketvirčio pajamos, palyginti su laikotarpiu prieš metus, augo 26%, iki 1,48 mln. Eur. EBITDA pelnas augo 59%, iki 0,35 mln. Eur.