„Swedbank“ atleido B. Bonnesen: antra banko nesėkmė su vadovu

Publikuota: 2019-03-28
Atnaujinta 2019-03-28 16:27
Birgitte Bonnesen, buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Birgitte Bonnesen, buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Švedijos banko „Swedbank“, įsivėlusio į galimo pinigų plovimo skandalą, vadovė Birgitte Bonnesen buvo atleista. Banko valdyba tokį sprendimą priėmė ketvirtadienio rytą.

Kaip tik ketvirtadienį banko akcininkai rinkosi į visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame banko vadovai išgirdo nepatogių klausimų apie pinigų plovimą.

Į p. Bonnesen vietą laikinai paskirtas vienas grupės vadovų, už finansus atsakingas Andersas Karlssonas.

„Swedbank“ akcijos ketvirtadienio rytą dar spėjo atpigti 4%, kol prekyba jomis buvo sustabdyta. Trečiadienį jos pigo 12%. Nuo pinigų plovimo skandalo pradžios šiemet vasarį banko rinkos vertė (akcijų kapitalizacija) smuko 6,7 mlrd. Eur.

Švedijos valstybinė televizija SVT, remdamasi turimais vidiniais banko dokumentais, skelbia, kad per „Swedbank“ 2008–2018 m. buvo atlikta 135 mlrd. Eur įtartinų operacijų. Daugiausiai pinigų keliavo per Estijos padalinį iš Rusijos. Palyginimui, dar vasarį buvo kalbama apie 6 mlrd. Eur vertės įtartinas operacijas per „Swedbank“.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ bankas Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta.  

„Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta. Iš tiesų, jokio pagrindo nerimauti dėl veiklos Lietuvoje nėra“, – naujienų agentūrai BNS teigė „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Tai teigia ir Lietuvos bankas.

Įtemptas trečiadienis

„Swedbank“ vadovės atleidimas sekė po gana įtempto trečiadienio, kai aukščiausiems „Swedbank“ vadovams teko iškentėti tikrą pragarą – paaiškėjo, kad, „Swedbank“ išorinio audito ataskaitos rengėjų tvirtinimu, banko padalinys Estijoje pinigų plovimo prevenciją vykdė netinkamai. Tada Švedijos teisėsauga užgriuvo daryti kratų „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme aiškindamasi ar „Swedbank“ akcininkai vidaus informaciją gaudavo neteisėtais būdais. Negana to, paaiškėjo, kad per „Swedbank“ Lietuvos padalinyje veikusią sąskaitą abejotinos kilmės lėšos galėjo keliauti į įmonę, siejamą su buvusiu Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovu Paulu Manafortu. Pastarasis buvo nuteistas už mokesčių machinacijas, bankų apgaudinėjimą, neteisėtą lobizmą ir spaudimą liudytojams.

Pasirodė pranešimų, kad „Swedbank“ praeities nuodėmėmis jau domisi ir JAV institucijos, visame pasaulyje garsėjančios itin griežtomis bausmėmis nusikaltusioms finansų įstaigoms. Šią savaitę buvo atskleista naujų duomenų, jog „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusius užklausimų dėl „Panama paper“ tyrimų.

Iki šiol tyrimą dėl „Swedbank“ vykdė Švedijos ir Estijos institucijos.

Žiniasklaida gavo vidinių dokumentų

VŽ rašė, kad p. Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams, žinojo, kad per banką galimai vykdomos neskaidrių pinigų operacijos iš Rusijos. Bent tai `teigia žiniasklaida.

Švedijos spauda turi vidinius „Swedbank“ dokumentus, kurie esą rodo, kad 2013 m. buvo tiriamas „Swedbank“ Estijos padalinio įsitraukimas į pinigų operacijas, sukėlusias įtarimą 2009 m. nužudytam teisininkui Sergejui Magnitskiui, kuris išsiaiškino aukščiausių Rusijos valdžios pareigūnų vykdytą pinigų plovimą per Europos bankus.

„Mes gana atidžiai panagrinėjome įvykdytus sandorius. Jie vyko tarp lengvatinių mokesčių zonose registruotų įmonių, tačiau buvo labai sunku padaryti išvadas, nes matėme tik dalį vykusių sandorių. Tiesą sakant, tuomet darytas tyrimas niekur nenuvedė“, – apie „Swedbank“ 2013 m. vykdytą vidinį banko tyrimą pasakoja vienas buvęs banko darbuotojas, kurį cituoja Švedijos televizija SVT ir Estijos dienraštis „Postimees“.

Skelbiama, kad tuomet vykdyti vidinio tyrimo rezultatai buvo perduoti p. Bonnesen, kuri buvo „Swedbank“ Baltijos šalių vadovė.

Visgi 2013 m. dar jokių viešų gandų apie galimą „Swedbank“ dalyvavimą neskaidriose operacijose iškilę nebuvo.

2018 ir 2019 m. tyrimai

Švedijos žiniasklaidoje kritikos strėlės į p. Bonnesen lėkė po to, kai paaiškėjo, kad pernai spalio 23 d., viešai pristatydama banko trečio ketvirčio finansinius rezultatus, investuotojams ir rinkos dalyviams ji pamelavo, kad „Swedbank“ nėra įsivėlęs į jokias pinigų plovimo požymių turinčias operacijas. Esą nėra ir nebuvo jokių įtartinų operacijų.

Tuomet ji griežtai atmetė bet kokias spekuliacijas apie galimą „Swedbank“ įsitraukimą į pinigų plovimo veiklas, nors, kaip išsiaiškino žiniasklaida, tuomet „Swedbank“ jau turėjo 2018 m. rudenį atlikto vidinio tyrimo rezultatus.

Pasak žiniasklaidos, pernai rudenį banko atliktas tyrimas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Danijos banko „Danske Bank“ klientais sudarė 80 mlrd. SEK (7,6 mlrd. Eur) vertės pinigų plovimo požymių turinčių sandorių. 

Beje, kai kurie pernai daryto vidinio tyrimo fragmentai, kaip skelbia švedų žiniasklaida, buvo panaudoti dar iš 2013 m. daryto tyrimo.

„Swedbank“ valdyba praeitą savaitę visuomenę ir žiniasklaidą supažindino su išorės bendrovės „Forensic Risk Alliance“ atliktu tyrimu dėl 50 organizacijų, kurias minėta švedų televizija SVT susiejo su „Swedbank“.

Visgi didžioji dalis informacijos apie tai, kiek „Danske Bank“ klientų naudojosi ir „Swedbank“ paslaugomis, buvo užtušuota ir tai nesuteikė jokios naujos informacijos investuotojams apie tai, kiek rimtos buvo „Swedbank“ pinigų plovimo problemos, skelbė „Financial Times“.

Bankas naują tyrimą užsakė tyrimą po to, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasarį paviešino faktus apie per „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai plautus 5,8 mlrd. Eur.

Kitos nuodėmės

Į viešumą buvo išlindusios detalės ir apie „Swedbank“ vadovės norą užčiaupti apie problemas kalbančius pavaldinius. Esą kai apie pinigų plovimo prevencijos valdymo spragas Baltijos šalyse Švedijos žiniasklaidai 2016 m. viešai užsiminė už prevenciją atsakingas banko darbuotojas, p. Bonnesen labai greitai atleido viešai prabilusį darbuotoją, rašė Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“.

Taip pat buvo pasirodę įtarimų, kad apie artėjančią audrą iš anksto perspėti stambesni banko akcininkai. Apie tai buvo paskelbęs Švedijos laikraštis „Dagens Nyheter“, kuris, remdamasis informacija iš Švedijos ekonominių nusikaltimų biuro ir prokurorų, skelbė, kad „Swedbank“ 15-ą didžiausių banko akcininkų informavo, kad bankas žiniasklaidos kaltinimas dėl pinigų plovimo. Nepatikslinama, kiek prie to asmeniškai galėjo prisidėti p. Bonnesen.

VŽ rašė, kad gausiai „Swedbank“ akcijų turėjusi Švedijos investicijų valdymo „East Capital“ sugebėjo laiku išvengti pinigų plovimo sukelto skandalo padarinių savo investicijų vertei. „East Capital“ Švedijos bankininkystės grupės akcijas pardavė prieš pat įsižiebiant skandalui, vasario pradžioje.

Antras nušalintas vadovas

2011-2014 m. „Swedbank“ Baltijos šalyse vadovavusi p. Bonnesen grupės vadove buvo paskirta 2016 m., kai ankstenis vadovas Michaelis Wolfas buvo nušalintas dėl įtartinų sandorių.

Į priežiūros institucijų akiratį p. Wolfas pakliuvo 2016 m. vasarį. Buvo skelbiama, kad pats „Swedbank“ dėl įtartinų finansinių perlaidų, kurios yra susijusios su p. Wolfu, kreipėsi į finansų rinkos prižiūrėtojus.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“ tuomet cituotų Švedijos policijos atstovų, p. Wolfas buvo įtariamas pasinaudojimu viešai neatskleista informacija prekiaujant vienos neįvardijamos įmonės akcijomis. Tačiau nedetalizuojama, kokios. Tik buvo pažymima, kad tai ne Stokholmo biržoje kotiruojamos „Swedbank“ akcijos.

Žiniasklaidoje buvo pasirodę svarstymų, kad p. Wolfo pasitraukimas galėjo būti susijęs ir su tuo, kad jis žinojo apie kai kurias neleistinas „Swedbank“ vadovybės operacijas su nekilnojamuoju turtu, tačiau nesiėmė jų stabdyti ar apie jas informuoti akcininkus. Neseniai skelbta, kad p. Wolfas įsidarbino patarėju banke „Luminor“.

Dėl pinigų plovimo skandalo pernai darbo neteko ir didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
17:39
Mažos rinkos rūpesčiai: iš biržos pasitraukė dar 1,56 mln. Eur Premium

Įtemptos savaitės pabaigoje pasaulio akcijų rinkose fiksuota santykinė stabilizacija. Baltijoje išsiskyrė...

Rinkos
16:43
V. Vaitkevičienė pirmininkaus Europos rizikos kapitalo fondų tinklui 1

Europos rizikos kapitalo fondų investuotojai pirmininkauti tinklui išrinko UAB „Investicijų ir verslo...

Vadyba
12:22
Naftos linksmieji kalneliai: po 4,5% kritimo – kainos atšokimas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose penktadienio rytą bando atsistatyti po staigaus kritimo ketvirtadienį,...

Rinkos
10:34
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
10:09
Pagrindinis akcininkas „Grindeks“ akcijas supirkti nori po 12,59 Eur

Pagrindinis latvių farmacininkės „Grindeks“ akcininkas siekia pateikti oficialų siūlymą po 12,59 Eur.

Rinkos
09:47
Pardavėjas siekia finansinės laisvės: dabar – nupigintas maistas, vizija – 200.000 Eur Premium 14

Finansinė laisvė – siekiamybė, kuri vienareikšmiškai verta savo dabarties išlaidų apsikarpymo, net jei tai...

Rinkos
09:41
L. Strėlis atsistatydino iš „Auga Group“ valdybos 19

Linas Strėlis ketvirtadienį pateikė pareiškimą atsistatydinti iš žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga...

Rinkos
08:27
Linas Strėlis skųs Lietuvos banko jam skirtą 200.000 Eur baudą 6

Linas Strėlis, AB Vilkyškių pieninė ir žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga Group“ valdybų narys ketina...

Rinkos
06:51
Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 31

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 2

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Baltijos biržose baudos reakcijų nesukėlė

Baltijos akcijų biržose antradienį rinkos reguliuotojo skirtos tūkstantinės baudos prekyboje neatsispindėjo,...

Rinkos
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau