„Swedbank“ atleido B. Bonnesen: antra banko nesėkmė su vadovu

Publikuota: 2019-03-28
Atnaujinta 2019-03-28 16:27
Birgitte Bonnesen, buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Birgitte Bonnesen, buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Švedijos banko „Swedbank“, įsivėlusio į galimo pinigų plovimo skandalą, vadovė Birgitte Bonnesen buvo atleista. Banko valdyba tokį sprendimą priėmė ketvirtadienio rytą.

Kaip tik ketvirtadienį banko akcininkai rinkosi į visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame banko vadovai išgirdo nepatogių klausimų apie pinigų plovimą.

Į p. Bonnesen vietą laikinai paskirtas vienas grupės vadovų, už finansus atsakingas Andersas Karlssonas.

„Swedbank“ akcijos ketvirtadienio rytą dar spėjo atpigti 4%, kol prekyba jomis buvo sustabdyta. Trečiadienį jos pigo 12%. Nuo pinigų plovimo skandalo pradžios šiemet vasarį banko rinkos vertė (akcijų kapitalizacija) smuko 6,7 mlrd. Eur.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Švedijos valstybinė televizija SVT, remdamasi turimais vidiniais banko dokumentais, skelbia, kad per „Swedbank“ 2008–2018 m. buvo atlikta 135 mlrd. Eur įtartinų operacijų. Daugiausiai pinigų keliavo per Estijos padalinį iš Rusijos. Palyginimui, dar vasarį buvo kalbama apie 6 mlrd. Eur vertės įtartinas operacijas per „Swedbank“.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ bankas Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta.  

„Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta. Iš tiesų, jokio pagrindo nerimauti dėl veiklos Lietuvoje nėra“, – naujienų agentūrai BNS teigė „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Tai teigia ir Lietuvos bankas.

Įtemptas trečiadienis

„Swedbank“ vadovės atleidimas sekė po gana įtempto trečiadienio, kai aukščiausiems „Swedbank“ vadovams teko iškentėti tikrą pragarą – paaiškėjo, kad, „Swedbank“ išorinio audito ataskaitos rengėjų tvirtinimu, banko padalinys Estijoje pinigų plovimo prevenciją vykdė netinkamai. Tada Švedijos teisėsauga užgriuvo daryti kratų „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme aiškindamasi ar „Swedbank“ akcininkai vidaus informaciją gaudavo neteisėtais būdais. Negana to, paaiškėjo, kad per „Swedbank“ Lietuvos padalinyje veikusią sąskaitą abejotinos kilmės lėšos galėjo keliauti į įmonę, siejamą su buvusiu Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovu Paulu Manafortu. Pastarasis buvo nuteistas už mokesčių machinacijas, bankų apgaudinėjimą, neteisėtą lobizmą ir spaudimą liudytojams.

Pasirodė pranešimų, kad „Swedbank“ praeities nuodėmėmis jau domisi ir JAV institucijos, visame pasaulyje garsėjančios itin griežtomis bausmėmis nusikaltusioms finansų įstaigoms. Šią savaitę buvo atskleista naujų duomenų, jog „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusius užklausimų dėl „Panama paper“ tyrimų.

Iki šiol tyrimą dėl „Swedbank“ vykdė Švedijos ir Estijos institucijos.

Žiniasklaida gavo vidinių dokumentų

VŽ rašė, kad p. Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams, žinojo, kad per banką galimai vykdomos neskaidrių pinigų operacijos iš Rusijos. Bent tai `teigia žiniasklaida.

Švedijos spauda turi vidinius „Swedbank“ dokumentus, kurie esą rodo, kad 2013 m. buvo tiriamas „Swedbank“ Estijos padalinio įsitraukimas į pinigų operacijas, sukėlusias įtarimą 2009 m. nužudytam teisininkui Sergejui Magnitskiui, kuris išsiaiškino aukščiausių Rusijos valdžios pareigūnų vykdytą pinigų plovimą per Europos bankus.

„Mes gana atidžiai panagrinėjome įvykdytus sandorius. Jie vyko tarp lengvatinių mokesčių zonose registruotų įmonių, tačiau buvo labai sunku padaryti išvadas, nes matėme tik dalį vykusių sandorių. Tiesą sakant, tuomet darytas tyrimas niekur nenuvedė“, – apie „Swedbank“ 2013 m. vykdytą vidinį banko tyrimą pasakoja vienas buvęs banko darbuotojas, kurį cituoja Švedijos televizija SVT ir Estijos dienraštis „Postimees“.

Skelbiama, kad tuomet vykdyti vidinio tyrimo rezultatai buvo perduoti p. Bonnesen, kuri buvo „Swedbank“ Baltijos šalių vadovė.

Visgi 2013 m. dar jokių viešų gandų apie galimą „Swedbank“ dalyvavimą neskaidriose operacijose iškilę nebuvo.

2018 ir 2019 m. tyrimai

Švedijos žiniasklaidoje kritikos strėlės į p. Bonnesen lėkė po to, kai paaiškėjo, kad pernai spalio 23 d., viešai pristatydama banko trečio ketvirčio finansinius rezultatus, investuotojams ir rinkos dalyviams ji pamelavo, kad „Swedbank“ nėra įsivėlęs į jokias pinigų plovimo požymių turinčias operacijas. Esą nėra ir nebuvo jokių įtartinų operacijų.

Tuomet ji griežtai atmetė bet kokias spekuliacijas apie galimą „Swedbank“ įsitraukimą į pinigų plovimo veiklas, nors, kaip išsiaiškino žiniasklaida, tuomet „Swedbank“ jau turėjo 2018 m. rudenį atlikto vidinio tyrimo rezultatus.

Pasak žiniasklaidos, pernai rudenį banko atliktas tyrimas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Danijos banko „Danske Bank“ klientais sudarė 80 mlrd. SEK (7,6 mlrd. Eur) vertės pinigų plovimo požymių turinčių sandorių. 

Beje, kai kurie pernai daryto vidinio tyrimo fragmentai, kaip skelbia švedų žiniasklaida, buvo panaudoti dar iš 2013 m. daryto tyrimo.

„Swedbank“ valdyba praeitą savaitę visuomenę ir žiniasklaidą supažindino su išorės bendrovės „Forensic Risk Alliance“ atliktu tyrimu dėl 50 organizacijų, kurias minėta švedų televizija SVT susiejo su „Swedbank“.

Visgi didžioji dalis informacijos apie tai, kiek „Danske Bank“ klientų naudojosi ir „Swedbank“ paslaugomis, buvo užtušuota ir tai nesuteikė jokios naujos informacijos investuotojams apie tai, kiek rimtos buvo „Swedbank“ pinigų plovimo problemos, skelbė „Financial Times“.

Bankas naują tyrimą užsakė tyrimą po to, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasarį paviešino faktus apie per „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai plautus 5,8 mlrd. Eur.

Kitos nuodėmės

Į viešumą buvo išlindusios detalės ir apie „Swedbank“ vadovės norą užčiaupti apie problemas kalbančius pavaldinius. Esą kai apie pinigų plovimo prevencijos valdymo spragas Baltijos šalyse Švedijos žiniasklaidai 2016 m. viešai užsiminė už prevenciją atsakingas banko darbuotojas, p. Bonnesen labai greitai atleido viešai prabilusį darbuotoją, rašė Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“.

Taip pat buvo pasirodę įtarimų, kad apie artėjančią audrą iš anksto perspėti stambesni banko akcininkai. Apie tai buvo paskelbęs Švedijos laikraštis „Dagens Nyheter“, kuris, remdamasis informacija iš Švedijos ekonominių nusikaltimų biuro ir prokurorų, skelbė, kad „Swedbank“ 15-ą didžiausių banko akcininkų informavo, kad bankas žiniasklaidos kaltinimas dėl pinigų plovimo. Nepatikslinama, kiek prie to asmeniškai galėjo prisidėti p. Bonnesen.

VŽ rašė, kad gausiai „Swedbank“ akcijų turėjusi Švedijos investicijų valdymo „East Capital“ sugebėjo laiku išvengti pinigų plovimo sukelto skandalo padarinių savo investicijų vertei. „East Capital“ Švedijos bankininkystės grupės akcijas pardavė prieš pat įsižiebiant skandalui, vasario pradžioje.

Antras nušalintas vadovas

2011-2014 m. „Swedbank“ Baltijos šalyse vadovavusi p. Bonnesen grupės vadove buvo paskirta 2016 m., kai ankstenis vadovas Michaelis Wolfas buvo nušalintas dėl įtartinų sandorių.

Į priežiūros institucijų akiratį p. Wolfas pakliuvo 2016 m. vasarį. Buvo skelbiama, kad pats „Swedbank“ dėl įtartinų finansinių perlaidų, kurios yra susijusios su p. Wolfu, kreipėsi į finansų rinkos prižiūrėtojus.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“ tuomet cituotų Švedijos policijos atstovų, p. Wolfas buvo įtariamas pasinaudojimu viešai neatskleista informacija prekiaujant vienos neįvardijamos įmonės akcijomis. Tačiau nedetalizuojama, kokios. Tik buvo pažymima, kad tai ne Stokholmo biržoje kotiruojamos „Swedbank“ akcijos.

Žiniasklaidoje buvo pasirodę svarstymų, kad p. Wolfo pasitraukimas galėjo būti susijęs ir su tuo, kad jis žinojo apie kai kurias neleistinas „Swedbank“ vadovybės operacijas su nekilnojamuoju turtu, tačiau nesiėmė jų stabdyti ar apie jas informuoti akcininkus. Neseniai skelbta, kad p. Wolfas įsidarbino patarėju banke „Luminor“.

Dėl pinigų plovimo skandalo pernai darbo neteko ir didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Akcijų biržose – optimizmo daigai, tačiau ekonomika nedžiugina Premium

Akcijų biržose didelių judesių nefiksuojama, nors investuotojai rugpjūtį kratosi liepą patirto šoko. Tiesa,...

Rinkos
2022.08.16
Iranas pateikė atsakymą į „galutinį“ branduolinio susitarimo projektą

Europos Sąjunga antradienį pareiškė nagrinėjanti Irano atsakymą į „galutinį“ susitarimo dėl 2015 m.

Rinkos
2022.08.16
Didžiausio Moldovos banko MAIB pirmojo pusmečio pelnas augo 88%

Didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB), kurio dalininkė yra pirmaujanti Baltijos...

Rinkos
2022.08.16
Dujų kainos Europoje pasiekė naujus rekordus Premium

Karščio bangai sekinant laivybai svarbias upes, gamtinių dujų kainos Europoje antradienį šoko iki naujų...

Rinkos
2022.08.16
Kinija nurodė technologijų milžinėms atskleisti informaciją apie naudojamus algoritmus

Kinijos institucijoms sustiprinus technologijų sektoriaus kontrolę, šalies milžinės, įskaitant „Alibaba“,...

Rinkos
2022.08.16
„InMedica“ įsigijo Vilniaus „Tvinsknį“

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ įsigijo Vilniuje veikiančią šeimos medicinos kliniką „Tvinsknis“.

Rinkos
2022.08.16
Vyriausybė beveik trims metams pasiskolino už 1,776%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 2 metams ir 11 mėnesių 55 mln. Eur pasiskolino už vidutines 1,776%...

Rinkos
2022.08.16
D. Kreivys: trečiąjį liberalizavimo etapą planuojama atidėti bent metams 22

Dainius Kreivys, energetikos ministras, teigia, jog paskutinis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo...

Pramonė
2022.08.16
„CoinGate“ ir vėl ruošiasi dvigubam šuoliui – šįmet planuoja bent 130 mln. Eur pajamų Premium 1

Mokėjimų ir prekybos kriptovaliutomis paslaugas teikianti „CoinGate“ (UAB „Decentralized“), pernai beveik...

Inovacijos
2022.08.16
„Ignitis grupė“ optimizuoja trijų antrinių bendrovių valdyseną

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ keis trijų antrinių bendrovių valdymo modelį –...

Pramonė
2022.08.16
Lukas investuoja: ką čia estai daryti su mano sėkminga investicija sugalvojo Premium 1

Susidūriau praėjusią savaitę su problema. Estų spauda pradėjo dėstyti, kad „Enefit Green“ praras 12,2% pelno...

Lukas investuoja
2022.08.16
Kinijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino bazines palūkanų normas, siekdamas paspartinti šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2022.08.16
Rusijos centrinis bankas apie ekonomikos scenarijus ir naftos kainą

Rusijos centrinis bankas mato du ateities ekonomikos scenarijus. Vienas jų būtų spartus prisitaikymas prie...

Pramonė
2022.08.14
Rusiška nafta po tranzito sustabdymo vėl įprasta tvarka tiekiama per Ukrainą

Dėl sankcijų aštuonioms dienoms sustabdytas rusiškos naftos tiekimas naftotiekio „Družba“ pietine šaka vėl...

Rinkos
2022.08.13
Investuotojai ignoruoja ryškius pavojaus ženklus obligacijų rinkoje Premium 3

Obligacijų rinkoje, finansų pasaulyje laikomoje akcijų biržos „vyresniu broliu“, ryškia šviesa žybsi pavojaus...

Rinkos
2022.08.12
„INVL Baltic Real Estate“ projektas Vilniaus gatvėje juda į priekį 1

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ skelbia gavusi sostinės savivaldybės...

Statyba ir NT
2022.08.12
„Modus Asset Management“ saulės elektrinių portfelis Lenkijoje didėjo iki 113 MW

Specializuota atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“ sudarė sandorį su...

Pramonė
2022.08.12
Kazachstanas tariasi su Azerbaidžanu, kaip aplenkti Rusiją eksportuojant savo naftą

Rusijai grasinant Kazachstanui, jog uždarys kelią Kaspijos vamzdynų konsorciume (CPC), kuriuo Astana...

Rinkos
2022.08.12
Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. Eur nuostolį

Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. UAH (124 mln. Eur pagal dabartinį oficialių...

Rinkos
2022.08.12
M. Giga: kodėl elektra tokia brangi Premium 7

Martynas Giga, energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas, VŽ podkaste pasakoja apie elektros...

Rinkos
2022.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku