Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas
Ponas Wolfas patarinės Baltijos šalių banko „Luminor“ vadovybei dėl banko transformacijos procesų kaip JAV privataus kapitalo fondų valdytojos „Blackstone“ atstovas.
Apie tai dar ketvirtadienį oficialiai pranešė pati „Blackstone“, paskelbusi apie tai, kad už 1 mlrd. Eur perka 60% Baltijos šalių banko „Luminor” akcijų.
„Luminor” vadovas Lietuvoje Andrius Načajus VŽ vakar dėstė, kad sinergijų su „Blackstone“ bus IT srityje – „Blackstone“ IT specialistų komanda padės Baltijos šalių bankui įvykdyti skaitmeninę transformaciją.
„Turime dvi anksčiau veikusių bankų sistemas, ateityje planuojame migruoti iš buvusios „Nordea“ techninės bazės į buvusio DNB bazę ir tuo pačiu kuriame naujus kanalus. Internetinę bankininkystę, mobiliąją programėlę ir panašius dalykus. Tai šitoje srityje, manau, kad nuo kitos savaitės prasideda sinergija, nes „Blackstone“ turi visą komandą stipriausių IT ekspertų pasaulyje“, – kalbėjo p. Načajus.
Ponas Wolfas savo socialinio tinklo „Linkedin“ profilyje nurodo, kad bendrovėje „Blackstone“ įsidarbino 2017 m. vasarį ir užima vyresniojo patarėjo pareigas. Šiuo metu jis taip pat užima patarėjo, partnerio, valdybos pirmininko pareigas dar keliose įmonėse.
Ponas Wolfas „Swedbank“, kuris aktyviai dirba Baltijos šalyse, vykdomojo direktoriaus pareigas ėjo 7 metus, o iš posto pasitraukė 2016 m. vasarį. Jo pasitraukimas rinkoje buvo vertinamas kaip netikėtas, sukėlė staigų „Swedbank“ akcijų pigimą.
Išlydimojoje pranešimo dalyje bankas rašė, kad p. Wolfas buvo sėkmingas ir įkvepiantis lyderis, tačiau „valdyba mano, kad jau laikas naujai lyderystei ir naujam vykdomajam direktoriui, kuris galėtų pakelti „Swedbank“ į kitą lygį“.
Į priežiūros institucijų akiratį p. Wolfas pakliuvo 2016 m. vasarį. Buvo skelbiama, kad pats „Swedbank“ dėl įtartinų finansinių perlaidų, kurios yra susijusios su p. Wolfu, kreipėsi į finansų rinkos prižiūrėtojus.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“ tuomet cituotų Švedijos policijos atstovų, p. Wolfas buvo įtariamas pasinaudojimu viešai neatskleista informacija prekiaujant vienos neįvardijamos įmonės akcijomis. Tačiau nedetalizuojama, kokios. Tik buvo pažymima, kad tai ne Stokholmo biržoje kotiruojamos „Swedbank“ akcijos.
Žiniasklaidoje buvo pasirodę svarstymų, kad p. Wolfo pasitraukimas galėjo būti susijęs ir su tuo, kad jis žinojo apie kai kurias neleistinas „Swedbank“ vadovybės operacijas su nekilnojamuoju turtu, tačiau nesiėmė jų stabdyti ar apie jas informuoti akcininkus.
Švedų žiniasklaida skelbė, kad kai kurie aukščiausi „Swedbank“ vadovai šalia savo pagrindinio darbo vykdė operacijas su nekilnojamuoju turtu, o kai kada tuose sandoriuose dalyvavo ir „Swedbank“ klientai.
2016 m. balandį p. Wolfui buvo panaikinti įtarimai dėl manipuliavimo neįvardijamos įmonės vertybiniais popieriais.
2017 m. lankydamasi Vilniuje „Swedbank“ grupės prezidentė Birgitte Bonnesen teigė, kad po skandalo, susijusio su vadovybe, bankas pakeitė visas vidines procedūras, nustatančias tvarką, ką vadovai gali daryti, o ko ne.
VERSLO TRIBŪNA
„Tai buvo gana izoliuota situacija („Swedbank“ vadovų galimas piktnaudžiavimas – VŽ), kurioje dalyvavo labai nedaug žmonių. Ir tai tikrai neatspindi viso banko veido – jei pažiūrėtumėte į mūsų padalinius čia, Lietuvoje, arba Estijoje, arba kitur toje pačioje Švedijoje, to nebūtumėte pamatęs“, – kalbėjo p. Bonnesen.