„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10%

Apie per „Swedbank“ galimai judėjusius neskaidrius pinigus paskelbė Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT, kurio žurnalistai 5 mėnesius analizavo iš savo šaltinių gautus dokumentus. Žurnalistų reportažą su angliškais subtitrais galima pažiūrėti čia.

Daugiausiai įtartinų sandorių tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ sąskaitų žurnalistai aptiko 2007-2015 m.

Skaičiuojama, kad maždaug 26 mln. USD iš 5,8 mlrd. USD susiję su vadinamąja Sergejaus Magnitskio aptikta pinigų plovimo iš Rusijos schema.

Švedijos žurnalistų duomenimis, iš viso yra 50 „Swedbank“ klientų su įtartinomis operacijomis jų sąskaitose.

Tai daugiausiai yra įmonės iš užsienio su neaiškiais savininkais, tačiau turinčios banko sąskaitas Lietuvos, Latvijos ar Estijos „Swedbank“ banke.

„Bloomberg“ irgi paskelbė, kad per šių 50-ies klientų sąskaitas buvo įvykdyta 4,3 mlrd. USD vertės įtartinų sandorių.

„Swedbank“ iki šiol kategoriškai neigė bet kokius galimus banko ryšius su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu. Esą buvo atliekamas vidinis patikrinimas, bet jokių sąsajų su pinigų plovimu per „Danske Bank“ nerasta.

„Swedbank“ akcijos Stokholmo biržoje trečiadienį 13.28 val. Lietuvos laiku buvo smukusios 10,2%.

Konkrečių klientų nekomentuoja

Gabrielis Francke Rodau, „Swedbank“ grupės komunikacijos padalinio vadovas, VŽ trečiadienį atsiųstame komentare sako, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas.

„Tai yra vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria finansų sektorius. Todėl pinigų plovimo prevencija ir užkardymas yra vienas iš svarbiausių mūsų banko veiklos prioritetų. Gavę įspėjamųjų ženklų apie įtartinus sandorius ir neaiškią klientų lėšų kilmę, imamės veiksmų. Pasitikime savo banko sistemomis ir procesais, kuriuos naudojame pinigų plovimo prevencijai“, – sako p. Rodau.

Visgi, pasak jo, „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais, nes turi laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, o taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą.

„Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga“, – sako p. Rodau.

Lietuvos bankas nematė

Lietuvos bankas teigia, kad neturi informacijos, jog „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose.

„Lietuvos bankas neturi informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų“, – trečiadienį VŽ sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Kaip VŽ rašė, maždaug prieš metus Lietuvos bankas atliko „Swedbank“ inspektavimą, kurio metu vertino ir kaip bankas laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su procedūromis, už tai Lietuvos bankas skyrė bankui įspėjimą ir įpareigojo ištaisyti trūkumus.

„Tą „Swedbank“ atliko – trūkumus iki nurodyto termino ištaisė. Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus, imsimės priemonių. „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra, nenumatome ir poveikio šalies bankų sistemai“, – sako p. Valvonis.

Teigia netoleruojantys

Lietuvos komerciniai bankai pabrėžia, kad „Swedbank“ skandalas, kaip ir pinigų plovimas per „Danske Bank“, turi minimalių sąsajų su Lietuva.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis. Palyginimui, Latvijoje ne rezidentų indėlių vertė sudaro per 40% viso indėlių portfelio, Estijoje – 8%, tuo metu Lietuvoje jų dalis nesiekia 3%“, – atsiųstame komentare sako Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Pasak jo, Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje – esą šią funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis.

„Neabejojame, kad bankas ištirs situaciją ir atsakys į kylančius klausimus, o kompetentingos institucijos pateiks savo vertinimus. Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai netoleruoja pinigų plovimo“, – sako p. Zalatorius.

Estija išvaro „Danske Bank“

Estija šiuo metu nori visiškai išvaryti „Danske Bank“ iš šalies – šios šalies finansų inspekcija vakar pareikalavo uždaryti „Danske Bank“ filialą, per kurį, kaip įtariama, buvo išplauta įspūdingo dydžio pinigų suma. „Danske Bank“ veiklą Estijoje privalo nutraukti per 8 mėn. nuo nurodymo gavimo, atsižvelgdamas į šio jo filialo klientų interesus. Filialo uždarymo planas turi būti pateiktas per 20 dienų.

Vakar taip pat paaiškėjo, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) pranešė pradėjusi oficialų tyrimą dėl Danijos ir Estijos finansų inspekcijų galimų Europos Sąjungos teisės pažeidimų plataus masto pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą kontekste.