Jakeliūnas: 1,2 mln. II pakopos pensijų fondų dalyvių – netoleruotina

Publikuota: 2016-10-25
Stasys Jakeliūnas (kairėje) Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Jakeliūnas (kairėje) Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) kandidatu į finansų ministrus pristatomas Stasys Jakeliūnas nusiteikęs esmingai pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą.

Į Seimą išrinktas ekonomistas jau anksčiau, dar būdamas premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, išsakė griežtą kritiką II pakopos pensijų fondams. Jei taptų finansų ministru, p. Jakeliūnas turi numatęs keletą gairių, kaip turi būti pertvarkoma pensijų kaupimo privačiuose fonduose sistema.

Ponas Jakeliūnas tikina, kad neįvyktų II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimas.

„Pagrindinės nuostatos tokios, kad jokie sukaupti pinigai nebus nusavinami, nacionalizuojami ar dar kažkaip elgiamasi su jais prievartiniu būdu. Tai bus asmeninis pasirinkimas žmonių, kaip su jais toliau elgtis. Bet tas faktas, kad dabar dalyvauja arba sudarę sutartis (dėl pensijų kaupimo II pakopos PF – VŽ) 1,2 mln. žmonių ir prisiėmę rizikas finansinio produkto, kuris yra labai sudėtingas ir labai ilgalaikis, tai tikrai yra nepriimtina ir netoleruotina“, – VŽ sakė p. Jakeliūnas.

Kandidatas į finansų ministrus kaip principinę įvardina nuostatą, kad II pakopos pensijų fondų dalyviais turi būti „mažiau žmonių“.

„Tie, kurie pajėgūs įvertinti tas rizikas ir galėtų finansuoti kaupimą patys. Valstybės dalyvavimas – ar per „Sodros“ biudžetą, ar per valstybės biudžetą – galėtų būti, bet daugiau netiesioginis – ar per neapmokestinamą pajamų dydį, ar per kitą mechanizmą, o tiesioginis finansavimas iš „Sodros“ ar iš valstybės biudžeto neturėtų būti tęsiamas“, – įsitikinęs p. Jakeliūnas.

Jis taip pat mano, kad antros ir trečios pakopos pensijų fondai turėtų būti sujungti, nes finansinės rizikos prasme šie fondai yra tapatūs.

Trečios pakopos fondus p. Jakeliūnas pasitelkia ir kaip pavyzdį iliustruodamas, kokiai daliai visuomenės derėtų dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje.

„Pasakysiu kaip pavyzdį – viena Seimo narė kreipėsi prieš kelerius metus į komercinę finansų instituciją, prašydama sudaryti trečios pakopos pensijų kaupimo sutartį, tai buvo atsisakyta tai padaryti argumentuojant tuo, kad ji neturi pakankamos kompetencijos ir patirties suprasti ir valdyti šitą riziką. Kadangi produktai yra analogiški, akivaizdu, kad jei Seimo nariui nepriimtina, arba bankas nerizikavo sudaryti tokį produktą su tokiomis rizikomis, tai tų žmonių (kaupiančiųjų antroje pakopoje – VŽ) teoriškai turėtų būti žymiai mažiau“, – aiškina p. Jakeliūnas.

Ponas Jakeliūnas įsitikinęs, kad dabar kaupiantieji antros pakopos pensijų fonduose galėtų dalyvauti asmeniniais pinigais, valstybės prisidėjimas galėtų būti, tačiau ribotas, kaip kandidatas įvardina, numatant tam skirtą neapmokestinamą pajamų dydį.

„Būtų vertinama, kiek žmogus gali sukaupti, remiantis jo amžiumi, vidutiniu atlyginimu, praeities statistika, ir rekomenduojama tiems žmonėms galbūt atsisakyti tolesnio kaupimo, grįžtant su visais kauptais pinigais į „Sodrą“ ir atstatant „Sodros“ buvusį pensijų dydį, – aiškina p. Jakeliūnas. – Tačiau jei pats žmogus nuspręstų tęsti, jis, suprantama, turės teisę tai padaryti, tačiau pats turės ir finansuoti tą kaupimą, kiek ten bus – ar 4, ar kiek procentinių punktų nuo jo atlyginimo.“

Galimas valstybės dalyvavimas gyventojams kaupiant antros pakopos pensijų fonduose, pasak p. Jakeliūno, būtų prisidedant fiksuoto dydžio neapmokestinamu pajamų dydžiu.

„Kaip pavyzdys – 1.000 Eur per metus galbūt, kuris galėtų būti taikomas ir šiam pensijų kaupimui, galbūt ir būsto paskolų įmokoms, galbūt ir studijų paskolų grąžinimui ir, žmogaus pasirinkimas būtų, kur naudoti tą neapmokestinamą pajamų dydį. Ir jeigu jis nuspręs kaupti pensijai, jis galės iki tam tikro dydžio pasinaudoti neapmokestinamu pajamų dydžiu“, – aiškina p. Jakeliūnas.

Pokyčiai gali paliesti ir anuitetų – sukauptų pensijų – apskaičiavimo ir pardavimo tvarką, nes sukaupti pensiją, pasak ekonomisto, „yra tik pusė darbo“.

„Tai, kad nebankrutuotų anuiteto pardavėjas, kad infliacija nesugraužtų tų pinigų – nes jeigu infliacija, pavyzdžiui, 5%, o anuiteto išmoka yra fiksuota, tie pinigai nuvertėja jau per žmogaus pensijinį gyvenimą. Tad tas rizikas – tiek bankroto, tiek infliacijos – taip pat reikia valdyti“, – sako p. Jakeliūnas.

Ekonomistas tikina, kad siūlymai dėl antros pakopos pensijų fondų sistemos pertvarkymo būtų įgyvendinami, jei bus sutarta su koalicijos partneriais, neskubant.

„Tai specifinė labai sritis, ilgalaikiai produktai ir ilgalaikės sistemos, paprasčiausiai Lietuvoje nedaug žmonių, kurie visumą suvokia ir kurie galėtų adekvačiai priimti sprendimus. Politikoje tokių žmonių tikrai nėra daug“, – sako potencialus finansų ministras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš FED tikimasi nuosaikesnio tono Premium

Vakarų pasaulio, o kartu ir Baltijos, biržos toliau nyra į depresiją, kurią pristabdytų tik nuosaikesnis FED...

Rinkos
2018.12.18
Naftos išpardavimas tęsiasi – nuolaida 30% 31

WTI ir „Brent” rūšies naftos kainos tęsia savo kelionę žemyn – nuo spalio pigimas abiem atvejais jau siekia...

Rinkos
2018.12.18
Lietuva pirks SkGD terminalą 39

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais AB „Klaipėdos nafta“ įpareigojama refinansuoti...

Energetika
2018.12.18
„Tesonet“ ir „Helis LT“ sandoris: sutapo vertybės, todėl įsigijo Premium 18

Kibernetinio saugumo sprendimų grupė „Tesonet“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Ji įsigijo 100% Kauno startuolio...

Technologijos
2018.12.18
„Tesonet“ įsigijo „Helis LT“ ir žengia į Kauną 4

Kibernetinio saugumo sprendimų grupė „Tesonet“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Ji įsigijo 100% Kauno startuolio...

Technologijos
2018.12.18
Investicijoms į startuolius – naujas iki 50 mln. Eur vertės kapšas 6

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių technologijų startuoliai turės dar vieną potencialų lėšų šaltinį.

Rinkos
2018.12.18
SBA didina „Utenos trikotažo“ akcijų dalį 1

Pagrindinis AB „Utenos trikotažas“ akcininkas  SBA grupė padidino savo valdomą akcijų dalį bendrovėje...

Pramonė
2018.12.18
Baltijos biržos: metų apžvalga ir investavimo idėjos 2019-iesiems Premium

Baltijos akcijų biržų šiemet neaplenkė pasaulio rinkose praūžusi korekcija, nors iki meškų rinkos dar toli, o...

Rinkos
2018.12.18
Rinkose Kalėdų senio atvykimo kryptimi tebegirdėti meškos 5

Reikšmingą įvykių prasme savaitę pasaulio rinkos pradėjo tebesitęsiančiu išsipardavimu.

Rinkos
2018.12.17
Lukas investuoja: Gerai, tai pradedam 39

Po paskutinio savo rašinio sulaukiau ir piktų komentarų, kad kone durnių volioju ir niekur neketinu dėti savo...

Lukas investuoja
2018.12.17
Lietuvoje kuriasi dar vienas specializuotas bankas 9

Lietuvos banko teikimu Europos centrinis bankas Lietuvos įmonei „European Merchant“ išdavė specializuoto...

Rinkos
2018.12.17
„Verslo angelų fondas II“ investuos su lenkais Premium

Veiklą pradeda „Verslo angelų fondas II“. Arvydas Strumskis, jo vadovas ir partneris, VŽ sako, kad jau...

Technologijos
2018.12.17
N. Mačiulis apie palūkanų fiksavimą: tokią dovaną verta pasiimti Premium 10

Įmonėms vertėtų pagalvoti apie paskolų palūkanų fiksavimą 10-iai metų ar ilgesniam laikotarpiui, nes šiuo...

Finansai
2018.12.17
Mėnesio sandoris: KKR už 6,2 mlrd. Eur perka „Magneti Marelli“ 2

Automobilių koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ susitarė už 6,2 mlrd. Eur parduoti automobilių komponentų...

Rinkos
2018.12.15
Kinijos duomenys išgąsdino investuotojus 12

Vakarų Europos, o kartu ir Baltijos šalių, biržos penktadienį paniro į neigiamas nuotaikas, kurias paskatino...

Rinkos
2018.12.14
„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 6

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
2018.12.14
Investuotojams tepardavė 0,8% siūlytų „INVL Baltic Real Estate“ akcijų 3

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ investuotojams pardavė 22.465 investicijų į NT bendrovės „INVL Baltic Real...

Rinkos
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 18

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
V. Vasiliauskas pakomentavo istorinį ECB sprendimą 11

Europos centrinis bankas (ECB), ketvirtadienį paskelbęs apie ekonomikos skatinimo pabaigą, padarė iš tiesų...

Rinkos
2018.12.14
„Paskolų klubas“ per „Seedrs“ pritraukė 216.000 Eur

Lietuvos bendrovė „NEO Finance“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas”, per lėšų...

Rinkos
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau