Kaip investuoja taupantys, patyrę ir pradedantys investuotojai?
Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M. Lenčickaitė.
Monika, „Profitus“ veikia nuo 2018 m., per tą laiką jūsų platforma subūrė per 36 tūkstančius registruotų vartotojų bendruomenę. Tačiau ji turbūt nevienalytė, galima išskirti kelis investuotojų tipus?
Taip, jau septintus veiklos metus skaičiuojanti mūsų platforma turi tikrai įspūdingą investuotojų skaičių. Aktyvių investuotojų, kurie nuolat didina savo investicijas, yra apie 10 tūkstančių. Kiti investuoja laikas nuo laiko arba įsiregistravo, bet dar nežengė to pirmojo žingsnio.
2022 m. „Profitus“ tapo SFP rinkos lydere pagal per metus sutelktą pinigų kiekį, pernai lyderystę parodėme ir pagal registruotų vartotojų skaičių, jų per metus paaugo daugiau kaip 50 proc.
Taigi tikrai turime pakankamai patirties pažiūrėti, kaip skiriasi investavimas – nuo sumų iki tikslų. Be abejo, ir patirtimi. Pas mus investuoti pradėti galima turint 100 eurų. Yra labai nemažai investuotojų, turinčių gana nedidelį investicinį portfelį, vis dėlto vidutinis portfelis siekia 4900 eurų, tačiau yra investuojančių ir dešimtis tūkstančių bei tokių investuotojų, kurių portfelis perkopė ir milijoną eurų. Taip pat investuotojai skiriasi ir tuo, kad yra ne tik fiziniai asmenys, bet ir įmonės bei vadinamieji instituciniai investuotojai, fondai, kurių tikslas – sėkmingai įdarbinti kitų investuotojų lėšas.
Vertindami investuotojus, galime išskirti 5 esmines investuotojų grupes.
Pirmoji – taupantys. Tai žmonės, kas mėnesį į savo paskyrą pervedantys stabilią pinigų sumą. Kitas tipažas – pradedantys investuotojai, iki tol išvis niekur neinvestavę. Tokie žmonės SFP renkasi kaip investavimo mokyklą dėl jos paprastumo, norėdami patikrinti, kas yra investavimas. Trečia grupė – patyrę investuotojai, jau sukaupę ne tik reikšmingesnes sumas, bet ir investavimo patirtį, kai kurie gyvenantys vien iš investicijų. Dar viena grupė, kurią galėtume pavadinti trumpalaikiais investuotojais. Tai žmonės, turintys konkrečią pinigų sumą ir trumpalaikių tikslų. Pavyzdžiui, dirbantys su individualios veiklos pažyma ir norintys investuoti mokesčiams atidėtą sumą, kad ji paaugtų. Taip šiek tiek sutaupant mokesčiams. Minėtos grupės – fiziniai asmenys, o mes turime ir juridinių asmenų, investuojančių per SFP įmonių.
Panagrinėkime šiek tiek detaliau. Aurimai, ar labai skiriasi taupantis investuotojas nuo pradedančio?
Ir taip, ir ne. Taupančiu investuotoju vadiname žmogų, kuris jau turi bent šiek tiek investavimo patirties ir jį taupančiu galima vadinti dėl to, kad jis kas mėnesį investuoja stabilią sumą, neretai – tokią pat. Pavyzdžiui, 100 ar net 500 eurų, tai priklauso nuo kiekvieno finansinių galimybių ir pajamų. Dalis tokių investuotojų investuoja vaiko pinigus į paskyrą, sukurtą vaiko vardu. Taip kuriamas kapitalas, kurį ketinama perduoti vaikui, kai šis taps pilnamečiu, tai gali tapti, pavyzdžiui, įnašu perkant būstą. O gal išvykstant studijuoti ten, kur mokslas mokamas.
Taupančio investuotojo tikslai dažniausiai būna ilgalaikiai, planuojama bent kelerių metų periodais, tokie žmonės kasmėnesiniu pervedimu stengiasi stabiliai didinti savo investicinį portfelį. Kokia iš to nauda, galima lengvai apskaičiuoti, yra ne viena periodinio investavimo skaičiuoklė. Pavyzdžiui, kas mėnesį investuojant po 300 eurų, metų pabaigoje turėsite 200–300 eurų daugiau.
Pradedantis investuotojas gali turėti panašių tikslų kaip taupantis, tačiau jie gali ir skirtis. Tiesiog žmogus gali turėti santaupų banke ar namuose ir pradeda galvoti, ką su jomis daryti, kad jos augtų papildomai, o ne mažėtų dėl infliacijos. Ypač, kai infliacija tokia, kokia buvo pernai. Tada pradedama domėtis investicijomis.
Investuoti per SFP yra bene paprasčiausias būdas, nes viskas labai paprasta – jūs susikuriate paskyrą per keliolika minučių, iš savo banko sąskaitos pervedate norimą sumą ir viskas. Belieka pasirinkti, į kokį projektą investuoti. Tai yra jūsų investicija tampa paskolos, kuri suteikiama NT vystytojui, dalimi.
Matome ne vieną žmogų, kuris iš pradžių investuoja labai atsargiai, pradėdamas kad ir nuo to paties 100 eurų, tačiau metų eigoje pamato, kaip jam įkrenta pirmosios palūkanos, įsitikina, kad yra paprasta stebėti procesus kompiuteryje ar telefone. Tada jis pradeda auginti savo investicinį portfelį ir neretai tampa būtent taupančiu investuotoju, nuolat, kas mėnesį, skiriančiu nustatytą sumą investicijoms.
Ir taip tampa patyrusiu investuotoju?
Taip, gali būti ir taip. Patyrusiais investuotojais mes vadiname tuos, kurie investuoja gana seniai ir gana gerai išmano, kas yra investicijos bei su jomis susijusias rizikas. Jeigu kalbėtume apie juridinius asmenis, tai tokie investuotojai turėtų atitikti bent vieną iš 3 pagrindinių kriterijų: turėti ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų nuosavų išteklių arba turėtų būti ne mažesnė kaip 2 milijonai eurų grynoji apyvarta, na arba turėtų atitikti trečiasis kriterijus – turėtų būti ne mažesnis kaip 1 milijonas eurų įmonės balansas.
Fiziniai asmenys, kitaip nei juridiniai, norėdami įgauti patyrusio investuotojo statusą turi atitikti bent du iš šių kriterijų: ne mažesnės kaip 60 tūkstančių eurų asmeninės bendrosios pajamos per fiskalinius metus arba didesnis kaip 100 tūkstančių eurų finansinių priemonių portfelis, kurį sudaro piniginiai indėliai ir finansinis turtas; investuotojas dirba arba yra bent vienus metus dirbęs finansų sektoriuje eidamas profesines pareigas, kurioms reikalingos žinios apie numatomus sandorius arba paslaugas, arba investuotojas yra bent 12 mėnesių ėjęs juridinio asmens vadovaujamas pareigas; per paskutinius keturis metų ketvirčius kapitalo rinkose investuotojas įvykdė vidutiniškai 10 stambių sandorių per ketvirtį.
Patyrę investuotojai gali būti ir investicijų profesionalai, gyvenantys vien iš investicijų, ir turintys kitą veiklą, tačiau gana aktyviai investuojantys tiek per SFP, tiek į kitus investicinius produktus. Neretai jie įsigyja ir akcijų, obligacijų, būstų nuomai ar žemės sklypų. Tai, kaip suprantama, jau kito lygio investicijos, reikalaujančios turėti bent kelias dešimtis tūkstančių eurų. Arba kelis šimtus. Turime investuotojų, kurie geba investuoti vienu metu, pavyzdžiui, 80 ar 120 tūkstančių eurų į vieną pasirinktą paskolą ir taip „uždaryti projektą“, kalbant mūsų slengu. Tiesiog žmogus mato, kad projektui, kuriame telkiama, pavyzdžiui, pusę milijono, liko sutelkti keliasdešimt tūkstančių. Tai ir tampa jo investicija.
Minite, kad turite ir dar vieną investuotojų grupę – įmones. Tai verslas į jus kreipiasi ne tik norėdamas pasiskolinti, bet ir norėdamas investuoti?
Tikrai taip. Sėkmingai dirbantis verslas, galintis ne tik sąskaitose sukaupti pinigų netikėtiems savo rinkų pokyčiams, bet ir daugiau, taip pat ieško galimybių, kaip tuos pinigus įdarbinti. Nes kas jau kas, o verslas geriausiai žino, kad neįdarbinti pinigai praranda savo vertę. Na o labai sėkmingos įmonės per investicijas taip pat diversifikuoja savo veiklą ir galimybes padidinti uždarbį akcininkams.
Pernai mes turėjome 60 aktyviai investuojančių įmonių, kurios investavo beveik 6 milijonus eurų. Lyginant su 2022 metų duomenimis, pernai matėme rekordinį augimą, įmonių investicijos augo 51 proc.
Yra ir dar vieni investuotojai – tai vadinamieji instituciniai. Nors SFP savo esme turi būti smulkiųjų investuotojų platforma, ne viena iš jų siekia tarp savo investuotojų turėti ir investicinių fondų.
„Profitus“ tikslai yra išlikti tikrąja sutelktinio finansavimo platforma, tačiau nuo pernai metų aktyviai dirbame ne tik su investuojančiomis įmonėmis, bet ir su instituciniais investuotojais, tokiais kaip bankais, unijomis bei investiciniais fondais, nes pastebėjome, kad smulkiesiems mūsų investuotojams patinka kartu investuoti su profesionalais, nes tai jiems suteikia didesnį pasitikėjimą, o dažnu atveju ir projektai surenkami greičiau. O instituciniams investuotojams investavimas per SFP yra puikus būdas diversifikuoti savo investicijas, jas papildant platformose finansuojamais unikaliais projektais.
Kalbant apie investicijas dažnai pabrėžiama, kad investavimui reikia kantrybės. Tačiau jūs, Monika, sakote, kad yra ir trumpalaikių investuotojų.
Taip, jų, tiesą sakant, buvo visais laikais, tik anksčiau, iki atsirandant ir įsitvirtinant SFP, trumpalaikio investavimo imdavosi labai nedaugelis, nes prekiauti akcijomis biržose, pavyzdžiui, ar žaisti su kriptovaliutos kursu reikia ir žinių ar aukštos rizikos toleravimo, ir tokį investavimą reikėtų laikyti spekuliavimu, kai bandoma spėti į traukinį laiku nusipirkti, o vėliau laiku parduoti, kai akcijos ar kriptovaliutos vertė yra pakilusi.
SFP ir rizika visiškai kito lygmens, gerokai mažesnė, ir žinių saugiam investavimui reikia kur kas mažiau nei prekybai akcijomis.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Pernai pastebėjome, kad žmonės, dirbantys su individualia veikla, investavimą per SFP vertina kaip galimybę šiek tiek sumažinti mokesčius. Žinia, kad mokesčius dirbantys su IDV dažniausiai moka deklaruodami pajamas, tai yra kartą per metus. Stropūs gavę pajamų mokesčiams atsideda apie 20 proc., tiek, kiek reikės sumokėti. Tai ir tampa investicinio portfelio dalimi. Pavyzdžiui, jeigu gavai 1000 eurų, iš jų 200 atidedi mokesčiams ir juos investuoji. Po metų gali turėti jau 220–225 eurus, taip sumažindamas keliais procentais savo mokesčius arba palikdamas prieaugį platformoje ir augindamas investicinį portfelį.
Yra ir investuotojų, kurie sako, kad jiems taupyti brangesnėms kelionėms pas mus yra saugiau, nes nėra pagundų tos sumos išleisti kitiems pirkiniams.
Bet taip, jūs teisi – investavimas, sėkmingas uždarbis investuojant mėgsta kantrybę ir laiką. Patyrę investuotojai, turėdami bent 5 metų tikslus, žino, kad gali būti bangavimų, vieni metai gali būti mažiau sėkmingi nei kiti, tačiau bendras kelerių metų uždarbis investuojant protingai, diversifikuojant investicijas bus su pliuso ženklu.
