dyzelio efektyvumas virš 50%

dyzelių efektyvumas: Iki 43% automobilų, iki 45% didelių sunkvežimių. Šaltinis- Vikipedia.

:) gausite Nobelio premija, nea paneigsite termodinamikos desnius;)

Čia važiuojant idealiai efektyviai. Niekas nevažiuoja ant 70 km/h be stabdymo. Ir čia tik dyzelio deginimo efektyvumas. O kur visa kuro tiekimo grandinė nuo naftos gavybos iki dyzelino ar benzino? Vien elektros kiek žinau reikia kažkur 1-2 kWh/1 litrą. Iš esmės tai sudaro pusę tiek elektros užtenka elektromobiliui nuvažiuoti tą patį atstumą, t.y. Orlen'ui nutraukus naftos perdirbimą, turėsime daugiau nei reikia elektros visiems elektromobiliams nepadidinant elektros vartojimo (Orlen kurą gamina ne tik Lietuvai, bet ir eksportui).

Šildymui efektyvumas irgi arti 3 kartų, tad mažėja tas elektros poreikis. Pramonėje energijos efektyvumas dar gali kilti bent 30% (pesimistiškai), ir kokiais 60-70% optimistiškai (per produkcijos vienetą). "Vizijose" poreikį išpučia vandenilis. Kurio poreikis už pramonės ribų yra dar labai neaiškus. Net ir pramonėje, neaišku, ar nebus taip kad pigiau bus tą vandenilį gaminti ties pusiauju ir gabenti subproduktus, pvz. žalią amoniaką Achemai.

Sutinku, tai žinių stoka, deja labai daug tokių konsultantų energetikoje. Straipsnyje dar paminėtas power to gas arti 30TWh:) tik nepaminėta, kad tokiu dujų kaina šiandien 160-200 eur/MWh, kai paprastu 30 eur/MWh. Vandeniliui, vėliau jo produktams reikia labai pigios elektros labaidaug valandų, net prie 40 eur/MWh elektros kainos, dujų kainą iš vandenilio bus 90-100 eur/MWh.

Su visa pagarba straipsnio autoriui, turiu pritarti komentatoriams, kad nėra teisingas būdas paimti dabartinį pirminės energijos sunaudojimą kWh naudojant įvairias energijos rūšis ir jį 1:1 versti į būsimą elektros poreikį. Transporte tereiktų apie 30% nuo dabar sunaudojamo energijos kiekio, o jei įvertintume kad naftos perdirbimas ir kuro transportavimas iki degalinių yra stipriai labiau energijai imlus nei elektronų judėjimas laiduose, tai skirtumas būtų dar didesnis. Pastatų šilumos poreikį naudojant šilumos siurblius taip pat galima patenkinti su 1/3 pirminės energijos kiekiu, lyginant su iškastinio kuro deginimu. Aukštesnės temperatūros (>100 oC) poreikiams pramonei irgi jau atsiranda ekonomiškų ir ekologiškesnių sprendimų, nenaudojant iškastinio kuro. Vyksta pasaulinė energijos naudojimo transformacija, tad esminis klausimas Lietuvai- ar išnaudosime tą bangą sukurti naujai pramonei, verslams, darbo vietoms, ar vilkdamiesi iš paskos, geriausiu atveju tapsime technologijų, produktų importuotojais, o blogiausiu- dar ir susimokėsime baudas dėl nepasiektų taršos mažinimo rodiklių.

Tai Power to Gas arba plačiau apimantis P2X, ir yra viskas susiję su vandeniliu. Kažkiek reikės elektros tinklui, kažkiek reikės transportui, bet labai neaišku kur ir kiek, bet tikrai ne tokiais mastais, kaip piešiama. Tiesiog, kaip ir sakote, bus per brangu, kad būtų tikslinga. Ir teisingai rašote, vandenilį negamins iš elektros neigiama kaina (tokios tiesiog nebus, nes nebeliks beveik tokių energijos šaltinių, kurie negalėtų 15-ai minučių atsijungti), ar kainai artimai nuliui, nes CAPEX įrangos galinčios vandenilį pagaminti ir transformuoti ar saugoti yra milžiniškas.

Na net šilumos gamyboje regionuose daug neefektyvių biokuro katilų, kuriuos pakeitus 20% energijos poreikio sumažėjimas. Renovacija ir natūrali pastatų kaita - dar mažins šilumos poreikį, tik čia jau sunku pasakyti, kaip seksis tai. Pramonėje yra panašiu principu į šilumos siurblius veikianti įranga arba kur reikia labai aukštų temperatūrų - tiesiog elektra (pvz. Paroc'as Kaune). Taršos rodiklių nepasiekti labiausiai gresia transporte, jei nebūtų visgi perkelta taršos kaina to kuro naudotojams. Net jei perkels į kuro kainą, bet kontrabanda vėl išaugs iki 30-50%, tai rezultato nebus.