Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2023-12-31T19:18:08+02:00

    Jei kvailiams gimtų kvailiai, o protingiems tik protingi, tai per amžius jau visas turtas ir galia būtų susikaupę vienose rankose, o kiti būtų tik gyvulių banda. Gamta to memėgsta, ir visuomenei tik geriau, kad viena karta kuria, kita švaisto, trečia lieka prie geldos. Pavyzdžių pilna, o ir straipsnyje paminėti 4% ketvirtoje kartoje neišdraskytų verslųpuikus to įrodymas, ir nauda mums visiems

    • 2024-01-01T16:19:13+02:00

      Tai jei pasaulinė patirtis rodo, kad 4 kartoje lieka tik 4% verslų, tai mūsų turtuolių tikėjimas ir džiaugsmas, kad jie dar tik 2 kartoje perima verslą - nieko nereiškia. Tų „konstitucijų“ rašymas, mokslai harvarduose, „patarėjų“ samdymas - tik savęs raminimas ir pinigų švaistymas. Kadangi krachas ateina 4 kartoje, tai niekas iš dabar gyvenančių ir nepamatys to kaip seksis 4 kartai.

  • 2023-12-31T23:11:30+02:00

    Misiunas privaciame versle nk nenuveikes dalinasi geraja patirtimi...

RUBRIKOS NAUJAUSI

Verslo klasė
2025-11-06 05:45
Paprasta matematika ir dar paprastesnė literatūra

Vaikystėje sekdavosi matematika. Greičiausiai klasėje išspręsdavau visas aritmetikos užduotis, pusę pamokos iš neturėjimo, ką veikti, dykinėdavau. Paskui prasidėjo algebra – su iksais, ygrekais, zetais ir visais kitais nežinomaisiais. Atsilikau beviltiškai, į teigiamą pažymį ištempdavo geometrija. Kas kam neaišku – raidės įneša sumaištį į tobulą skaičių pasaulį. Raidės jungiasi į žodžius, slepiasi vienos už kitų, kažką simbolizuoja, kuria metaforas. Kuo daugiau raidžių, tuo lengviau pamesti prasmę, tikslą – kas visais tais uždaviniais skaičiuojama, kam tau to reikia? Į kur veda tos amžinos protų pratybos?

3
Rytis Laurinavičius, „Omnisend“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-11-05 15:04
Mecenatystė pagal R. Laurinavičių: Lietuvai trūksta tik švietimo sistemos, kuri būtų geriausia Europoje 

„Švietimas yra vienintelis kelias Lietuvai būti klestinčia valstybe“, – įsitikinęs Rytis Laurinavičius, technologijų įmonės „Omnisend“ vienas įkūrėjų ir vadovas, ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas, savo filantropinę veiklą kreipiantis dviem aiškiomis kryptimis – švietimo ir gynybos. Šnekėjomės apie filantropiją ir jos prasmę, tačiau pokalbis vis nuslysdavo jam labiausiai rūpima – švietimo – tema.

4
Jamesas A. Robinsonas, 2024 m. Nobelio ekonomikos premijos vienas iš laureatų. Vilmo Narečionio (VŽ) iliustracija.
Verslo klasė
2025-10-29 05:45
Išskirtinis VŽ interviu su Nobelio laureatu: apie Europos paralyžių ir kur slypi valstybių sėkmės kodas

Kodėl vienos valstybės klesti, o kitos neišsikapanoja iš sąstingio ir žlunga? Dažnai girdime, kad vienas pakelia, o kitas smukdo geografinė padėtis, turimi žemės gelmių ištekliai ar gyventojų mentalitetas, kultūriniai aspektai. Atsakymo į šį klausimą paieškos užtruko kelis dešimtmečius, o uolus akademinis darbas, persmelktas ekonomikos, istorijos ir antropologijos žinių, Jamesui A. Robinsonui, Daronui Acemoglu ir Simonu Johnsonui pernai atnešė Nobelio ekonomikos premiją. Jų išvada paprasta, bet gili – ekonominė sėkmė visada yra politinė. Valstybė, kuri nesugeba steigti institucijų, įgalinančių visuomenę susikurti ekonominę gerovę, anksčiau ar vėliau ima byrėti iš vidaus.

10
Parodos „Aleksandra Kašuba. Spektro užuomina. 1975 metų projektas Nacionalinėje dailės galerijoje (2014 12 05–2015 03 01)“ vaizdas. Antano Lukšėno (LNDM) nuotr.
Adona Gustas. Hippendrei / Hipiuojant tryse.
Menotyrininkė, parodų kuratorė dr. Laima Kreivytė. Tomo Petreikio nuotr.
Verslo klasė
2025-10-27 19:14
Lietuviško meno mitologija: kaip kuriamos žvaigždės

XX a. pradžios modernizmas Lietuvoje dažnai tapatinamas su keliomis aiškiomis pavardėmis ir stilistinėmis kryptimis – pirmiausia su „Keturių vėjų“ judėjimu, Čiurlionio simbolizmu ar vėlyvuoju tarpukario neoklasicizmu. Tačiau ši kultūrinė schema slepia daug daugiau nei oficialiai kanonizuoti vardai. Lietuviškojo modernizmo horizontas buvo kur kas platesnis – lyg choras su daugybe balsų, kurie dėl politinių, estetinių ar ideologinių priežasčių liko paraštėse. Dabartiniai muziejai, kuratoriai ir tyrėjai vis dažniau bando juos iškelti į paviršių, kartais net paversdami „naujomis žvaigždėmis“.

Kepti karveliai, patiekiami su patroškintais šviežiais žaliaisiais žirneliais ir jaunučiais svogūnais. Giedriaus Vilpišausko nuotr.
Barščiai ant didikų stalų absoliučiai nepriminė skystos lapienės, tokią greičiau jau srėbė valstiečiai, neturintys laiko turtingųjų kulinarinėms nesąmonėms. Giedriaus Vilpišausko nuotr.
Verslo klasė
2025-10-19 18:00
Patiekalai Žygimantui ir Barborai 

Praeitame „Verslo klasės“ numeryje papasakojau apie šaltinius, iš kurių žinome, kokie produktai būdavo pristatomi į Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės virtuves, taip pat pademonstravau, kaip keičiasi kulinarijos terminai ir ingredientai metams bėgant: pavyzdžiui, XVI a. viduryje kulinarijoje „powidla“ buvo visiškai ne „uogienė“ ar „slyvienė“, kaip dabar, o vaisinė „oda“, išdžiovinta ir susukta į vamzdelius.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija