V. Kondratovičius: ieškosime būdų, kaip atsakyti į Baltarusijos veiksmus
„(Situaciją dėl konfiskavimo – BNS) turėtų peržiūrėti Užsienio reikalų ministerija dėl Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) pažeidimų, nes tai yra Jungtinių Tautų dokumentai ir konvencijos, jos turėtų prižiūrėti būtent šitą judėjimą. Tikrai manau, kad paieškosim arsenale irgi savo kažkokių argumentų ir greičiausiai tai jau yra daroma“, – po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku pirmadienį žurnalistams sakė Vladislavas Kondratovičius.
Jis teigė negalintis patvirtinti, kad Baltarusija konfiskuos Lietuvos transporto priemones, tačiau tokios rizikos yra.
„Turėjom mes tokių metų, kai Baltarusija ir be sienų uždarymo konfiskuodavo automobilius. Baltarusijoje gali po valandos pasikeisti situacija ir jie nuspręs, kad konfiskuos. Tai čia tai yra Baltarusija“, – kalbėjo ministras.
„Mūsų automobiliai ten (prie Kotlovkos – BNS) jau praėjusią savaitę važiavo. Mano žiniomis, para puspriekabei kainuoja 14 eurų, o mašinai – 28 eurai (...). Benekainyse už stovėjimo aikštelę iki šiol neėmė jokių pinigų“, – teigė V. Kondratovičius.
Kaip skelbia baltarusių portalas „Nashaniva“, Lietuvos vilkikai bus perkelti į specialias aikšteles prie Kamenyj Log, Benekainių, Kotlovkos ir Berestavicos, o vairuotojams leidžiama išeiti iš automobilių.
Baltarusijos sprendimą nepraleisti Lietuvos vilkikų V. Kondratovičius laiko toliau vykdomu spaudimu hibridinės atakos akivaizdoje.
„Galbūt jie bando spausti mus, bet tikrai manau, kad veiksmas, kurį mes darome, jis yra adekvatus, žinant, kad prieš mus yra vykdoma hibridinė ataka, kalbant apie balionų siuntimą ir visos civilinės aviacijos eismo trikdžius“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
V. Kondratovičiaus teigimu, įvedus „karštą liniją“, jo žiniomis, palikusių vilkikus ir sugrįžusių vairuotojų, Lietuvos piliečių, neužsiregistravo.
„Pagrinde tai nėra Lietuvos piliečiai vairuotojai, dažniausiai tai yra Baltarusijos piliečiai (...). Tokių prašymų evakuoti žmones arba kažkaip kitokiu būdu įvažiuoti į Lietuvą per mūsų sieną neturime. Jeigu būtų Lietuvos piliečiai, jie būtų jau įleisti. Ir tokių buvo. Pradžioj, pirmos dienos, kada mes pradėjom uždarėm postus, tai buvo piliečiai, kurie keliavo, bet tai nebuvo vairuotojai“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kiek Lietuvos vilkikų yra įstrigę Baltarusijoje, vidaus reikalų ministras sakė neturintis tikslios informacijos, nes nėra ir tokios duomenų bazės.
„Manau, tūkstantis, tai yra toks vertinimas pagal dabartinę situaciją. Prie Šalčininkų yra 400 automobilių, mes matom pagal aikštelės duomenis. Kažkiek stovėjo eilėj prie Medininkų, kažkiek jau buvo aikštelėj. Tai panašiai taip ir yra. Puspriekabių gali būt daugiau, dėl to, kad jie buvo naudojami vidinėj logistikoj Baltarusijoje ir ten sukasi kiti logistikos procesai, kuriems net lietuviško automobilio nereikėjo – buvo tampomas kitų automobilių, Baltarusijos registracijos arba kitų šalių“, – pasakojo V. Kondratovičius.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Baltarusija yra pasirengusi sienos su Lietuva atidarymui, pabrėždamas, kad ją po kontrabandinių balionų antplūdžio uždarė ne Minskas.
Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka tai sakė Minske prasidedant vyriausybės konferencijai, kurioje buvo aptartas kitos penkmečio programos projektas.
„Norėčiau pareikšti: mes jau seniai buvome pasirengę sienos atidarymui. Mes jos neuždarėme. Pasienio veikimą iš mūsų pusės galima atnaujinti per kelias valandas. Pasienio tarnyba apskritai yra tam pasirengusi“, – teigė politikas.
Pasak jo, kai Valstybės sienos komisijos pirmininkas anksčiau prezidentui pateikė ataskaitą, joje buvo aptarta situacija ir paminėta, kad Lietuva norėtų sumažinti įtampą dabartinėje situacijoje.
„Aš jam atsakiau, kad jei Lietuva to nori, tai kamuolys yra jos pusėje. Jie gali laisvai atidaryti sieną. Mes dirbsime ir bendradarbiausime taip, kaip iki šiol“, – pareiškė jis.
Dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, spalio pabaigoje Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą, iš viso paveikiant apie pusantro šimto skrydžių ir daugiau nei 20 tūkst. keleivių.
Šeštadienio vakarą Vilniaus oro uosto darbą vėl reikėjo laikinai sustabdyti, nes vienas iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų atsidūrė labai pavojingoje zonoje.
Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be A. Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ES vadovai, palaikymą Lietuvai išreiškė NATO.
Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs dėl uždarymo pratęsimo.
Tuo metu A. Lukašenka spalio 31-ąją pasirašė dekretą, draudžiantį Lietuvoje ir Lenkijoje registruotų sunkvežimių ir vilkikų naudojimą bei judėjimą Baltarusijos teritorijoje.
Kreipsis dar kartą
Lietuva ketina dar kartą kreiptis į Baltarusijos institucijas, jog jos įmonių vilkikai būtų įleidžiami į Lietuvą per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas (NKVC) Vilmantas Vitkauskas.
„Buvo priimtas sprendimas, kad mes pakartotinai kreipsimės į Baltarusijos institucijas aukštesniu lygiu, vyriausiųjų sienos įgaliotinių lygiu, kad būtų atidaryti du pasienio kontrolės postai evakuacijos koridoriui į abi puses. Tai būtų ir Medininkai, ir Šalčininkai. Lauksime nekantriai rezultato“, – žurnalistams pirmadienį po valstybės institucijų atstovų susitikimo su vežėjais sakė V. Vitkauskas.
Anot jo, taip pat planuojama imtis kitų diplomatinių priemonių – kalbėtis su autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimu.
VERSLO TRIBŪNA
Tadas Goberis, „Avia Solutions Group“ valdybos narys ir grupės įmonės, atsakingos už lėktuvų lizingą ir pirkimą, vadovas, interviu dalinasi patirtimi, kurią lėktuvų valdymo ir nuomos srityje yra sukaupęs per daugiau nei 15 m. „Avia Solutions Group“ yra didžiausia pasaulyje orlaivių, įgulos, techninio aptarnavimo ir draudimo (angl. Aircraft, Crew, Maintenance, and Insurance, ACMI) paslaugų teikėjai, valdanti apie 200 orlaivių parką 6 žemynuose.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ teikia ne tik krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugą, bet ir technikos – įvairių tipų lokomotyvų, priežiūros ir remonto paslaugas. Pasak Audriaus Puko, „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovo, bendrovės veikla Europoje išsiskiria visapusiškumu – klientams belieka galvoti tik apie savo verslą, o su geležinkelio pervežimais ir technikos priežiūra bei remontu susijusius klausimus sprendžia „LTG Cargo“.
„Tiek mūsų vardu, tiek mūsų strateginių partnerių vardu, irgi gali duoti tam tikro rezultato“, – sakė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, NKVC duomenimis, Baltarusijos pusėje įstrigę apie 500 Lietuvos vežėjų vilkikų, tuo metu nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, pasak jo. skaičiuoja apie 1 tūkst. vilkikų.
„Mums reikia labai aiškiai susitikrint, kiek iš tikrųjų yra transporto priemonių, nes tai įtakos ir mūsų sprendimu dėl vairuotojų galimo įvažiavimo į Baltarusijos teritoriją, kad būtų tas transporto priemones galima susigrąžint ir panašiai“, – teigė NKVC vadovas.
Savo ruožtu „Linava“ skelbia, kad Baltarusijoje yra apie 4.500 jos narių vilkikų ir puspriekabių.
NKVC vadovo teigimu, prognozuoti, kada Lietuva sulauks atsakymo, sunku: „Buvo praktikų, kai per dvi dienas atsakė, buvo praktikų, kai per vieną dieną atsakė. Tai šiandien išsiųsim tą mūsų kreipimąsi ir lauksime.“
„Manyčiau, kad tos diplomatinės priemonės turėtų suveikt. Klausimas tiktai kada (...). Tikrai net nenorėtumėm laukti galbūt viso to laiko, viso lapkričio, galbūt galėtų būt ir greičiau, bet tai tikrai priklausys nuo Baltarusijos pusės, kaip jinai sureaguos ir kokie bus žingsniai iš jų“, – pridūrė jis.
V. Vitkauskas teigė, kad dėl patiriamų nuostolių atlyginimo bus kreipiamasi į Europos Komisiją.
„Mes turime išsinagrinėti, išspręsti ir įsivertinti tą žalą ir paskui kalbėti galbūt ir Europos Komisijos vardu su Lukašenkos režimu dėl galimų kompensacijų ir kitokių dalykų (...), turėtų suprast Lukašenkos režimas, kad tos sąnaudos, tie nuostoliai, kurie mus pasieks, kuriuos mes patirsime, turės būt kompensuoti“, – tikino V. Vitkauskas.
A. Lukašenka nežada nusileisti
A. Lukašenka pirmadienį pirštu bedė į Lietuvos valdžią, nusprendusią uždaryti sieną su Baltarusija.
„Net nenoriu sakyti, dėl kokių priežasčių. Šiandien mes žinome lietuvių tautos – Lietuvos piliečių, privataus sektoriaus – reakciją į šiuos veiksmus. Natūralu, kad Lietuvos valdžia turėjo imtis žingsnių ir įgyvendinti tam tikras priemones“, – sakė baltarusių vadovas.
„Kaip įprasta, jie nusprendė užsiimti pelių medžiokle ir bando dar kartą daryti mums spaudimą bei kaltinti mus, kad paleidžiame balionus (su kontrabandinėmis cigaretėmis) arba dar kuo nors. Nors išsamus atsakymas į šį klausimą buvo pateiktas. Ir mūsų, ir Lietuvos tarnybų tyrimas patvirtina, kas valdo šį cigarečių verslą, kas siunčia tuos oro balionus per sieną ir taip toliau“, – teigė jis.
