Sigita Šimkutė: Paskutinė vasaros diena

Per mažai deginosi saulėje, per mažai buvo jūros ir ežerų, laužų ir jų žėruojančiose anglyse keptų bulvių, suodinų pirštų, siekiančių pasikasyti dar vieną uodo įkandimą. Pritrūko žemuogių ant smilgos ir to geliančio jausmo, kai ankstų rytą iš palapinės iškiši basą koją ir padedi ją ant ryto rasa blizgančios žolės. Visko šią vasarą buvo per mažai.

Monika širdo ant savęs, kad ir vėl nepasinaudojo tokio trumpo šiltojo sezono teikiamomis galimybėmis ir didžiąją vasaros dalį skyrė darbams, virtuvės remontui ir kitiems laiką ryjantiems dalykams, kurie šią akimirką atrodo tokie menkaverčiai, galėję palaukti rudens ar žiemos. Bet ne, jiems buvo paaukota tokia puiki vasara, kuri negreitai pasikartos.