Kelionė po Australiją: dykumos taisyklės paprastos – sustoji

„Mereenie Loop“ žvyrkelio pradžia. Rimvydo Ragausko nuotr.

Centrinė Australija gali apsvaiginti savo raudoniu arba palaužti karščiu ir dykynėmis. Ne veltui ji kartais vadinama „niekada niekada“ žeme. Australijos rašytoja Jeannie Gunn kadaise taip rašė: „[Raudonoji Australija] vadinama „niekada niekada“, nes tie, kurie čia gyveno ir mylėjo ją, niekada niekada iš jos neišvyks savo noru. Kiti, nepritapėliai, pasakys, kad ji taip vadinama, nes tie, kuriems pavyko iš čia ištrūkti, niekada niekada čia nebegrįš.“

Vos pradėję tolti nuo Alis Springso – svarbaus regioninio ir kultūrinio centrinės Australijos mazgo – imame pastebėti kelyje besimėtančias sprogusias padangas. Su Ieva dar nusistebime jų gausa. Kelio danga svilina, tad padangos dažnai neatlaiko. Nors Australijoje viešėjome sausį, kai, regis, visas pasaulis rypavo maldas, turėjusias numalšinti rekordinius gaisrus šalies pietryčiuose, centrinėje dalyje niekas nedegė – nelabai yra kam.

Mūsų dienos tikslas – įveikti vieną įstabiausių Australijos kelių – „Mereenie Loop“. Tai apie 200 kilometrų besidriekiantis žvyrkelis, lepinantis įspūdingais raudonosios dykumos vaizdais. Važiuoti leidžiama tik visureigiu. Kelionė vien šiuo ruožu trunka apie tris valandas su sąlyga, kad viskas klostosi sklandžiai. Bet mūsų salone vis garsesnis darosi duslus beldimas: „Girdi? Kažkoks naujas garsas atsirado.“ – „Girdžiu.“