Karantiną išgyvensime, bet kas po to?

Nauja realybė nėra nusistovėjusi ir aiški, todėl įmonės turi išmokti eksperimentuoti su inovacijomis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didįjį penktadienį sulaukiau vieno seniai pažįstamo gamybininko skambučio. Po mandagių apsikeitimų velykiniais linkėjimais jis tiesiai prisipažino, kad skambina ne tik su švente pasveikinti, bet ir nori pasikonsultuoti.

Nuo karantino pradžios sulaukiu daug skambučių ir elektroninių laiškų su klausimais, ką daryti, kaip gelbėti verslą. Tačiau šio kliento klausimas nustebino: karantiną mes išgyvensime, bet kas po to? Nors dėl pasaulinio karantino šio gamybininko užsakymai sumažėjo per pusę, jo tai negąsdino. Jis turi puikią finansinę pagalvę ir tris mėnesius gali išgyventi išvis be užsakymų. Todėl jam neaktualus trumpalaikio išgyvenimo klausimas. Bet jam nerimą kelia tai, kaip gyvensime po karantino. Ir ar kada grįšime prie normalaus gyvenimo.

Tobula audra

Kaip pasakytų mūsų netolimi rytų kaimynai – šiaurinė lapė atsliūkino visiškai netikėtai. Ta lapė – tai COVID-19 ligos virusas, liaudyje vadinamas „korona“. Nors apie tą virusą buvo žinoma jau nuo metų pradžios, Lietuvoje (kaip ir daugelyje vakarietiškų šalių) jis tapo didele staigmena. Keista, bet Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui ši pandemija išvis buvo didelis netikėtumas. Kovo viduryje paskelbtas karantinas išjungė šviesą (netgi tiesiogine prasme) nemažam skaičiui ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio įmonių. Pamenu vienos didelės bendrovės vadovo pasakojimą apie „šuolį iš balkono“ per 2008–2009 m. krizę, kai per mėnesį jo įmonės pardavimai krito 70 procentų. Tačiau karantino atveju daliai verslų pardavimai dingo per naktį. Visiškai, iki nulio. Ir per naktį.