E. Parulskis: kas nors pagyvenęs užsinorėjo paveikslo?

Niekada neverta parduoti nusipirkto paveikslo. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Su šiokiu tokiu liūdesiu pastebėjau, kad mano bendraamžiai (bendraamžystę matant plačiai, o ne pagal sausus demografinius rodiklius) vyrai ir moterys nuo 45 iki 65 metų pradėjo prašyti manęs patarimų, kaip, kur ir kokį gerą paveikslą jiems nusipirkus.

Anksčiau per savo sukimosi mene karjerą tokių klausimų sulaukdavau kartą kitą per metus, o dabar užklausų intensyvumas padidėjo šimtais procentų – faktiškai kiekvieną savaitę lyg ir neįpareigojantis šnektelėjimas su pakeliui sutiktu pažįstamu ima ir nuvingiuoja link dailės kūrinio įsigijimo. Tiksliau formuluojant, negaliu sakyti, kad jau tampu konsultantu, – jokiais būdais! Tiesiog matau savo aplinkoje interesų slinktį, kuri dar kartą paliudija akivaizdų dalyką – senstame.

Šita slinktis, beje, užfiksuota ir statistiškai – meno mugės „Art Basel“ metinėse ataskaitose, kuriose įvairiausiais pjūviais skrodžiama meno rinka. Viena jų, kur atsiveria meno pirkėjų veidas, rodo, kad daugiausia meno perka žmonės nuo 40 iki 64 metų. Jie padaro 63 proc. pasaulio apyvartos. Gerai atrodo ir amžiaus kategorija „64+“ su 24-iais apyvartos procentais. O štai jaunimas nuo 15 iki 39 metų meno pirkimuose užima tik 13 procentų.