Kinas: Vasarą jau beveik išgyvenome, kaip išgyventi toliau?

Publikuota: 2019-11-10
Filme „Išgyventi vasarą“ psichikos negalią turinčių žmonių problemos yra būtent tik paliečiamos. crossingeurope.at nuotr.
Filme „Išgyventi vasarą“ psichikos negalią turinčių žmonių problemos yra būtent tik paliečiamos. crossingeurope.at nuotr.
 

Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ skambiai pristatomas kaip įvairių tarptautinių kino festivalių laimėtojas, „išliaupsintas nuo Toronto iki Atėnų“. Įvairios ir ne visada įsimenamos nominacijos, kritikų pagyros ir žiūrovų simpatijos.

Filmas išties neblogas, tačiau itin įnoringam žiūrovui primygtinai rekomenduočiau nepasiduoti nepamatuotiems išankstiniams lūkesčiams. Kaip lietuviškam filmui, viskas jame yra gerai, tačiau šis kriterijus tikrai negali būti vienintelis.

„Išgyventi vasarą“ yra dar vienas kelio filmas apie tai, kaip skirtingi žmonės, susiklosčius aplinkybėms, vienu automobiliu turi iš taško A nuvykti į tašką B. Jeigu vertintume būtent kaip kelio filmą, netikėtų ir įdomių situacijų įvairove žiūrovas tikrai nelepinamas. Greičiau priešingai, man daugelis jų pasirodė labai neįtikinamos ir paliekančios abejonę, ar tikrai supratau, kas čia įvyko. Pavyzdžiui, sunku suprasti, kaip galima važiuojant automobiliu keturiese vieną pakeleivį tiesiog pamiršti pakelėje ir panašiai. Vėliau teko pasitikslinti pas žinovus, ar teisingai viską supratau. Lyg ir taip.

Šio filmo leitmotyvas yra psichikos problemų turinčių žmonių santykiai su aplinkiniais ir juos supančiu pasauliu. Kelionės pradžioje keturi filmo herojai – į savižudybę linkusi Justė, bipoliniu sutrikimu sergantis Paulius, pagyvenusi slaugytoja ir jauna, praktikos su tokiais pacientais dar neturinti ir jos turėti nenorinti psichologė Indrė – lyg ir žada kelionės automobilyje užtaisytą sprogstamą mišinį, tačiau sprogimas neįvyksta ir nugali atjautos lyrika.

Dažnai pasitaiko skaityti šabloninių frazių, kad filmo autorius vieną ar kitą problemą „palietė“, tačiau šiai juostai toks apibūdinimas yra tikslus, nes jame psichikos negalią turinčių žmonių problemos yra būtent paliečiamos. „Išgyventi vasarą“ herojai prakalbinami atsargiai ir švelniai, tarytum bijant juos dar labiau sužeisti. Jeigu tikitės  pjaunančio chirurgo skalpelio arba raunančių odontologo replių analogo, tuomet jums teks nusivilti. Šis filmas yra tarsi pirma pažintis su herojų problemomis, bandymas į viską pažvelgti būtent jų akimis, kartu įpinant nebanalaus humoro.

Filmas ištęstas daugiau, nei norėtųsi. Patys herojai pradžioje yra gana tolimi vieni kitiems ir į Palangą keliauja miglotai suvokdami tos kelionės prasmę. Šis neskubrus laiko tempimas, koncentravimasis į pakelės (tiesiogine ir perkeltine prasmėmis) epizodus ir nežinojimas, kam viso to apskritai reikia, priminė lietuvišką tikrovę – tiek kinematografe, tiek ir gyvenime. Turbūt neatsitiktinai Lietuva pagal savižudybių skaičių pirmauja pasaulyje. Kartais susidaro įspūdis, kad visa mūsų visuomenė yra tarsi M. Kavtaradzės filmo herojai automobilyje: yra tam tikra erdvė, į kurią jie sutalpinti, lyg ir yra kažkoks bendras tikslas, kuris vis dėlto ne visiems reiškia tą patį, ir kartu akivaizdu, kad bet kuriuo momentu jie gali tiesiog išlipti iš automobilio ir patraukti plynais laukais pėsčiomis į visas keturias puses. Laimė, M. Kavtaradzės herojams kartais paskambina patyręs psichiatras, padedantis viską sustatyti į savo vietas. Lietuva tokios prabangos, deja, neturi.

„Ar bandei žudytis?“ – klausia gydytojas. „Taip, bet tai dar nereiškia, kad sergu“, – atsako Justė. Šis ir kiti panašūs pokalbiai M. Kavtaradzės kuriamų situacijų kontekste yra tikrai pagavūs ir suminkština net ir ciniškiausiam žiūrovui širdį. Filme siužetas vystomas lėtai, įtampa kuriama ne tiek veiksmu, kiek dialogais. Taip bendraudami filmo herojai ir vyksta į Palangą, kuri turėtų būti tik dar vienas epizodas jų reabilitacijos istorijoje, kur kas ilgesnėje nei ši pusdienio kelionė automobiliu. Galbūt dėl to šiek tiek pasigedau atsakymo į klausimą „o kas po to?“, kaip ir to šiek tiek apibendrinančio požiūrio. Nesutikčiau su nuomone, kad šis filmas yra savalaikis. Manau, kad mūsų ir taip suicidinėje visuomenėje, jau spėjusioje pergyventi kelias depresijos bangas, dauguma filme keliamų klausimų yra žinomi. Taigi jis yra pernelyg vėluojantis, kad būtų sukrečiantis. Ir per švelnus tam.   

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kinas: Vasarą jau beveik išgyvenome, kaip išgyventi toliau?

Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ skambiai pristatomas kaip įvairių tarptautinių kino festivalių...

Verslo klasė
2019.11.10
Dr. G. Buračas: dirbtinio intelekto nereikia bijoti  Premium

Daktaras Giedrius Buračas gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose. Jis vadovauja JAV gynybos departamento...

Verslo klasė
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Lenkija ir Jungtinės Valstijos: naujas medaus mėnuo Premium 1

Partnerystė ar klientūra? – klausia didžiausias Lenkijos opozicinis dienraštis „Gazeta Wyborcza“ apie...

Verslo klasė
2019.11.05
Kaip sukurti verslo santykius: dykumoje išmoktos pamokos

Kodėl ir kur asmeniniai ryšiai gali būti gyvybiškai svarbūs sėkmingam verslui? Ar įmanoma integruotis...

Verslo klasė
2019.11.02
„Defender“: prabanga vietoj principų Premium 1

Rudeninėje Frankfurto automobilių parodoje pristatytas naujasis „Land Rover Defender“ neatpažįstamai...

Verslo klasė
2019.10.27
Vaikai, kurie neįstengia mokytis nuobodžiai Premium

Kai Joris Francois Potet buvo pradinukas, jam buvo nustatytas dėmesio sutrikimas, disleksija ir...

Verslo klasė
2019.10.27
Ernestas Parulskis: Podcalbėjimai Premium

Aš sau save (išėjo nebloga hermetiškai egocentrinė dėlionė, ne?) pozicionuoju kaip progresyvų retrogradą.

Verslo klasė
2019.10.27
Saldžių braškių dilema reklamos rinkoje Premium

Kaip veikia reklama? „Aš tau papasakosiu“, – tarė geras draugas ir pradėjo žodžiais piešti Vilniaus Kalvarijų...

Verslo klasė
2019.10.27
Naujasis Kinijos Šilko kelias – prasta viešųjų ryšių kampanija?  Premium 1

Pastarąjį dešimtmetį kinai leidosi į tikrą apsipirkimo vajų Europoje. Šiuo metu mūsų žemyne Kinijai visiškai...

Verslo klasė
2019.10.26
N. Jasinavičius: ar reikia griauti tai, kas veikia? Premium 1

– Ar jūs suprantate, ką siūlote? Tai prieštarauja viskam, kuo mes užsiėmėme pastaruosius 10 metų, – pasakė...

Verslo klasė
2019.10.26
Nesimokančios smegenys priartina senatvę Premium

„Priecīgus Līgo svētkus!“ – per Jonines susirašinėdama su drauge Liva bandau įterpti bent porą žodžių jos...

Verslo klasė
2019.10.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau