Baltarusija oficialiai prašo derybų dėl sienos, Lietuva matytų jas techninio lygio ir ne vienu klausimu
Papildyta prezidento G. Nausėdos komentaru
Ministrė pirmininkė teigia, jog yra „pozityvių ženklų“ iš Baltarusijos, neleidžiančios išvažiuoti maždaug tūkstančiui Lietuvos vilkikų, kol nebus atidaryta laikinai uždaryta valstybių siena.
„Yra gautas laiškas dėl derybų pradžios. Tą laišką vertinsime ir darysime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.
„Matome pozityvius ženklus, bet turime įsitikinti, kad taip ir yra. Kai tik įsitikinsime, tuomet tikrai tuoj pat, čia ir dabar, atidarysime sienas ir leisime judėti. Bet sienų uždarymas yra tam, kad suvaldytume balionų hibridinę ataką“, – pridūrė ji.
Minskas trečiadienį pareiškė pateikęs Lietuvai pasiūlymų dėl sienos atvėrimo, nors kol kas atsisako atidaryti evakuacinį koridorių per laikinai uždarytą pasienį Baltarusijoje įstrigusiems Lietuvos vilkikams.
Baltarusių diplomatijos vadovas Maksimas Ryženkovas teigė gavęs iš autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos nurodymų, kaip „paspartinti normalių santykių su Lietuvos puse atkūrimo procesą siekiant deramo valstybės sienos funkcionavimo“.
Jis apkaltino Lietuvą pažeidus virtinę dvišalių susitarimų, kai dėl meteorologinių balionų buvo nutarta mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, bet tvirtino, kad Minskas pasirengęs dialogui.
„Mes orientuojamės į greitą šios situacijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau peržengė mūsų abiejų šalių pasienio tarnybų kompetenciją, nuspręsta, kad tolesnes derybas su Lietuvos puse ves Užsienio reikalų ministerija“, – Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai sakė M. Ryženkovas.
„Atitinkami pasiūlymai jau pateikti Lietuvos pusei per įgaliotas pasienio tarnybas ir laukiame atitinkamo atsakymo“, – pridūrė jis, bet nedetalizavo, kokius pasiūlymus turi omenyje.
Jų nedetalizavo ir I. Ruginienė: „Galėčiau viską papasakoti, bet tam tikrų dalykų viešai tikrai negalima aptarinėti“.
Prezidentas: esame pasirengę techninio lygio deryboms
Prezidentas G. Nausėda interviu LNK Žinioms trečiadienį sakė, kad „esame pasirengę techninio lygio deryboms spręsti problemas kompleksiškai, ne tik tai vieną, kuri patinka Baltarusijos pusei, bet visas, kurios egzistuoja. Galimas dalykas, deeskalacija vis dar yra įmanoma“.
Anot prezidento, iš Baltarusijos gautame laiške, adresuotame Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovui, siūloma derėtis sienos uždarymo klausimu.
„Palaukite, jūs nematote, nuo ko viskas prasidėjo ir sienos uždarymo klausimas yra tik vienas iš klausimų, bet jūs nenorite kalbėti, kad jūs destabilizuojate mūsų oro erdvę ir keliate pavojų mūsų piliečių, skrendančių lėktuvams, saugumui. Tai apie ką šitos derybos“, – teigė G. Nausėda.
Jis svarstė, kad Minskas siekia derybų su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl to, kad nori derėtis ne tik dėl pasienio punktų atvėrimo, bet ir dėl sankcijų švelninimo.
„Darau tokią prielaidą, kad norima kalbėti apie sankcijų panaikinimą, apie dalykus, kurie labai būtų skanūs, geri saldainiai Lukašenkai. Bet mes pirmiausia turime suprasti problemas, kurias Lukašenka ir jo režimas sukūrė Lietuvai. Nereikia apsimetinėti, kad jie nežino apie tų problemų egzistavimą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas neatmetė galimybės, kad režimas gauna finansinės naudos iš kontrabandininkų, tad nėra suinteresuotas stabdyti jų leidžiamus balionus.
Sienos atvėrimas – tik nustojus trikdyti oro eismą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad lietuviškiems vilkikams kirsti sieną draudžiantis Minsko režimas kalbėdamas apie derybas klaidina.
Ministro teigimu, siena galėtų būti atverta, kai kontrabandinių balionų gabenimo į Lietuvą nekontroliuojanti Baltarusija nustos eskaluoti savo veiksmus „iki karštų fazių ribos“.
„Lukašenka ima įkaitų ir bando persukti visą situaciją į kažkokį neva derybų reikalaujantį nesutarimą, tai yra klaidinanti visus žinia. Nes esmė yra tai, kad pradėta buvo hibridinė ataka. Kaip mes išsispręsim šitą situaciją? Kai Lukašenka nustos mums trikdyti oro eismą, nustos kelti NATO grėsmę, jisai kelia Europos Sąjungai grėsmę, jisai yra ant ribos eskalacijos net iki karštų fazių. Kai jisai nustos tai daryt, mes tada galėsime atidaryti sienas“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Budrys.
„Režimas turi sukontroliuoti meteorologinius balionus, nebetrikdyti mūsų oro eismo ir mums nebeliks priežasčių užlaikyti uždarytų sienos punktų. Režimas nusprendė toliau eskaluoti ir paimti įkaitais mūsų bendrovių turtą, mūsų įmones ir tokiu būdu didinti įtampą, mes neturėtume pasiduoti ir pamesti fokuso“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu I. Ruginienė trečiadienio popietę pakartojo, kad Vilnius galėtų vėl atverti sieną, jei sulauktų žinių iš Minsko, kad režimas pasiruošęs padėti užkardyti kontrabandinių balionų srautus iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę.
„Jei Baltarusija rodys pozityvius ženklus ir prisidės prie atakos sustabdymo, neabejotinai priimsime kitokius sprendimus“, – teigė premjerė.
Vežėjų pyktį vadina nesąžiningu
Baltarusijoje įstrigus maždaug tūkstančiui vilkikų ir puspriekabių bei dėl to nepatenkintiems vežėjams svarstant Lietuvoje blokuoti kelius, premjerė sako, kad tokia priešiškose valstybėse veikiančio verslo reakcija yra perdėta bei nesąžininga.
VERSLO TRIBŪNA
Vos per aštuonerius metus nuo 80 iki 530 milijonų JAV dolerių išaugusios pajamos, 55 orlaivių parkas ir po visą pasaulį išsibarsčiusi 1,8 tūkst. aviacijos specialistų komanda. Nors šį etapą „Avion Express“ ir „Avion Express Malta“ (toliau – „Avion Express“) ACMI avialinijų, priklausančių „Avia Solutions Group“, vadovas Darius Kajokas vadina kelionės pradžia, jau dabar akivaizdu, kad toks įmonės augimas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos aviacijos istorijoje.
Tadas Goberis, „Avia Solutions Group“ valdybos narys ir grupės įmonės, atsakingos už lėktuvų lizingą ir pirkimą, vadovas, interviu dalinasi patirtimi, kurią lėktuvų valdymo ir nuomos srityje yra sukaupęs per daugiau nei 15 m. „Avia Solutions Group“ yra didžiausia pasaulyje orlaivių, įgulos, techninio aptarnavimo ir draudimo (angl. Aircraft, Crew, Maintenance, and Insurance, ACMI) paslaugų teikėjai, valdanti apie 200 orlaivių parką 6 žemynuose.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
I. Ruginienė pabrėžia, jog vežėjai turėjo įsivertinti galimas rizikas bei joms pasiruošti.
„Vežėjų perdėtas emocinis fonas yra šiek tiek nesąžiningas. Apie tai (Minsko reakciją į uždaromą sieną – BNS) kalbėjome, sakėme, kad reikia tam ruoštis“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Ruginienė.
„Tikrai skaudu dėl tokios situacijos, bet klausimas toks – jei mūsų verslas turi verslo santykius su Baltarusija ar Baltarusijai, Rusijai prijaučiančioms šalims, turi įsivertinti riziką“, – pridūrė ji.
I. Ruginienė pabrėžė, jog vežėjai apie Vyriausybės planus uždaryti sieną žinojo, tad jie turėjo laiko tam pasiruošti.
Ji taip pat ragino suprasti būtinybę Lietuvai imtis priemonių siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
„Sienos nebuvo uždarytos čia ir dabar staigiai, (...) nuolatos dvi savaites kartojome ir sakėme – jeigu nesustos hibridinė ataka, mes uždarysime ilgesniam laikui. Tai čia galima buvo šitai situacijai tikrai pasirengti“, – kalbėjo ji.
„Jeigu yra jautri situacija tarp mūsų ir Baltarusijos bei Rusijos, mes imsimės visų veiksmų užtikrinant saugumą (...). Ir tam verslai, kurie bendradarbiaus su tokiomis šalimis, turi ruoštis ir įvertinti riziką toliau tęsiant tokius santykius“, – sakė ministrė pirmininkė.
G. Nausėda paragino verslą suprasti, su kokia grėsminga situacija susiduria Lietuva.
„Galiu suprasti vežėjų situaciją, ji nėra lengva, bet prašyčiau, kad ir jie suprastų, kokioje situacijoje esame, patiriame hibridinę ataką, negalime tiesiog stebėti ir nieko nedaryti“, – sakė prezidentas.
Reaguodamas į Vilniaus sprendimą uždaryti pasienio punktus su Baltarusija, Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą. Režimas sako neleisiantis to, kol nebus atverta siena, o iki tol vilkikai nugabenti į specialias aikšteles, kur juos žadama apmokestinti.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavai“ kongresas trečiadienį nutarė kol kas nerengti protesto akcijų, nors antradienį tokios galimybės neatmetė.
25 didžiąsias transporto įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad, nors priimtiniausias sprendimas būtų atverti sieną, tačiau to nepadarius aljansas protestuoti neplanuoja.
K. Budrys: JAV administracija „įsitraukusi į šią temą“
Užsienio reikalų ministras teigia, kad apie padėtį su Baltarusija informuota ir „įsitraukusi į šią temą“ ir JAV administracija, kuriai, kaip viliasi ministras, klausimas bus tarp svarbiausių savo darbotvarkės klausimų.
„Tai, ką daro Lukašenka, daro amerikiečių sąjungininkui. Nesame toje kategorijoje, kur yra Baltarusija, esame sąjungininkai, kurie yra vienas kitam pažadėjęs ginti gyvybinius vienas kito interesus“, – pabrėžė K. Budrys.
Anot jo, negali būti kalbamasi su režimu, kuris „instrumentalizuoja ir ginklina bet ką, ką turi po ranka“.
„Amerikiečiams sakome: žiūrėkite, šiuo metu, kai jūs bandote pakeisti situaciją, jie šitą situaciją išnaudoja tam, kad kenktų mums (...). Dėl to aš turiu lūkestį, kad (JAV – BNS) dar sykį pagalvos, kuo užsiima režimas ir nutrauks šitą veiklą, nes jie turi visus įrankius nutraukti“, – sakė K. Budrys.
Šią savaitę Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale‘u susitikęs ministras sako, kad Lietuvos pozicija yra girdima, amerikiečiai ja domisi.
„Mūsų klausosi visiškai kitaip negu ko nors turbūt kito, kas ateitų su savo nuomone apie Baltarusiją. Mes esame kaimynystėje, mes 30 metų gyvename šalia režimo (...) ir mūsų nuomonė yra svari“, – teigė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat aiškino, kad Lietuva turi sąrašą priemonių, kaip atsakyti į Minsko režimo eskalaciją: Pagal tai, kokia yra mums daroma žala, kiek mums yra kenkiama, mes pasiliekame visada rezervų, kaip valstybė, priminėti dar papildomas priemones.“
Lietuva sieną su Baltarusija iki lapkričio 30-osios uždarė reaguodama į padažnėjusius kontrabandininkų naudojamų oro balionų skrydžius iš Baltarusijos teritorijos, kurie ne kartą paveikė Vilniaus, o kartą – ir Kauno oro uosto darbą.
