2019-05-19 18:19

Tomas Sinickis: Idealisto memuarai III

Ką Dievas apdovanoja pušimis, o ką – nafta. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ką Dievas apdovanoja pušimis, o ką – nafta. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Purgystane mums sekėsi labai gerai. Iš tikrųjų Purgystanas buvo vienintelė vieta, kur sekėsi apskritai. Žvelgiant į praeitį, Purgystanas gerus metus gelbėjo mūsų grupę nuo bankroto.

Tuo metu mūsų genialusis CTO apsiėmė daryti amžiaus projektą. Kad kelios finansinės institucijos, parduodančios dešimtis produktų skirtingose rinkose, gali dirbti „iš vienos sistemos“, yra utopinė fantazija net šiais laikais. O prieš dešimt metų, kad apie tai svajotum, turėjai būti apsirūkęs žolės, kuri net neauga Žemėje. Bet mūsų CTO tikriausiai turėjo erdvėlaivį, nuskrido į kitą galaktiką, surado tos žolės, parūkė ir prižadėjo nebūtų dalykų.

Prižadėjęs nebūtų dalykų, pasirašęs Šventąją Specifikaciją, rezervavęs virš 60 procentų įmonės išteklių, jis pusę metų išrašinėjo sąskaitas ir iš esmės nieko nedarė. Atsimenu, Kaspars man minėjo, kad, nesikeikiant, „bus labai labai blogai“. Jis įtarė. Bet kas gi kvestionuos CTO? Tūpi seilsai?

52795
130817
52791