Pusryčiams – utopija. Vakarienei – distopija

Taigi, gavęs TĄ kalėdinę dovaną, iš pradžių turėjau nuspręsti – į knygų lentyną? Ar į šaldytuvą? Neradau jokių rašytinių nuorodų, kad tai būtų greitai gendantis produktas, nors vis dėlto TAI buvo produktas. Pirmyn, į tolimą knygų spintos kampą! Su nelabai giliai pasąmonėje paslėpta viltimi – kada nors! Kitais metais...

Kiti metai atėjo drauge su neeiline lentynos revizija ir nuvalytomis dulkėmis nuo keleto seniai skaitytų knygų. Ir nuo TOS dovanos. Pamaniau: tai va, mielasis, – atgal kelio nėra. Teks! Galų gale prancūziškos gastronomijos terminas microdélices ant pakuotės nieko blogo nežadėjo. Ap?ro – irgi, nes susijęs su man asmeniškai smagiausiu paros laiku – aperityvo valanda.