Kaip žmonės priima ekonominius sprendimus: loginės klaidos, savikontrolė ir inkaras

2017 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Richardas Thaleris sako, kad klystame priimdami ir rimtus sprendimus. „Reuters“ nuotr.

„Pačiu neracionaliausiu būdu“, – paklaustas, kaip išleis solidų 9 mln. Švedijos kronų (arba 944 tūkst. eurų) siekiantį prizą, atsakė šių metų Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas, Čikagos universiteto profesorius Richardas Thaleris.

Toks atsakymas iš ekonomisto lūpų gali nuskambėti keistai, ypač tiems, kurie dar nėra susipažinę su R. Thalerio darbais. Tačiau Nobelio premiją jis laimėjo už realistiškų psichologinių prielaidų įtraukimą į ekonominių sprendimų priėmimo analizę. Kitaip tariant, savo darbuose jis tyrinėjo žmonių neracionalumą priimant ekonominius sprendimus. Aštrus kontrastas tradicinės ekonomikos atstovams, paprastai modeliuojantiems situacijas, kuriose sprendžia racionalūs individai.

Puikiu humoro jausmu pasižymintis R. Thaleris savo idėjų įtakos kuklinasi. Kalbėdamas Čikagos universitete jo garbei surengtoje spaudos konferencijoje mokslininkas juokavo, kad karjerą padarė vogdamas idėjas iš psichologų. Ekonomikos profesorius tradiciškai pabrėžia, jog nemano, kad per 40 veiklos metų privertė ką nors pakeisti nuomonę, vis dėlto jam pavyko „užteršti“ jaunosios kartos protus.