„Tesla Motors Gigafactory“ Lietuvoje? Kodėl ne?!

Publikuota: 2016-12-07
Vladas Lašas, verslininkas, visuomenininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vladas Lašas, verslininkas, visuomenininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verslininkas, visuomenininkas

Ar jau atšventėte savo bendrovės sidabrinį jubiliejų? Tiems, kurie ją įkūrė, dabar labai įdomu ir džiugu prisiminti, kaip buvo tada, kiek reikėjo ryžto, drąsos, tikėjimo ateitimi, kad pradėtų kitokį kūrybos ir darbo gyvenimo etapą.

Tada daugumai verslo pradžia atrodė net pavojinga, tuomečių verslo įkūrėjų, paliekančių stabilias darbo vietas, nesuprato ir tėvai. Ar šiandien mes ryžtamės daryti ką nors panašaus – tokio reikšmingo, ką vertėtų minėti po 25 metų? Mes puikiai mokame džiaugtis praeities žygiais ir darbais, paminėti gražias sukaktis, statyti paminklus, įrengti atminimo lentas. Tačiau juk didžiausia pagarba ir atminimas praeities kūrėjams ir lyderiams – jų siekių verti darbai. Turime kurti ateičiai, daryti ir dabar tai, kas svarbu pasauliui, kuriame gyvens mūsų vaikai ir anūkai.

Daug kam atrodo, kad tada, kai griuvo Berlyno siena, kai iš esmės keitėsi mūsų pasaulis, kai visi kartu kūrėme valstybę, buvo aiškiau, lengviau ir paprasčiau pasiryžti ir keistis patiems. Ar tikrai? Pasaulis ir Lietuva dabar keičiasi nė kiek ne lėčiau. Dabartinės mūsų ir viso pasaulio problemos yra nė kiek ne mažesnės galimybės daryti reikšmingus darbus, atsirasti tikriems lyderiams, kurti naujas verslo sritis. Kaip rasti tą didžiulį, įkvepiantį ir transformuojantį mūsų visuomenę tikslą ir kartu visiems jo siekti?

Prisimenu savo gero bičiulio José Marios Figuereso pasakojimą apie savo prezidentavimo pradžią Kosta Rikoje. Kaip paversti agrarinę 3 mln. gyventojų valstybę ateities technologijų šalimi? Pasikviesti „Intel“! Niekas tada netikėjo, – net patys „Intel“ atstovai, – kad tuomet jie didžiausią savo investiciją į pietus nuo JAV padarys būtent Kosta Rikoje, nes „Intel“ atrankos favoritės buvo kitos, gerokai didesnės, Pietų Amerikos šalys. Bet prezidentas J. M. Figueresas pats ėmėsi iniciatyvos, mobilizavo savo komandą, ir po intensyvių derybų „Intel“ 1996 m. nutarė statyti 300 mln. dolerių vertės mikroschemų gamyklą Kosta Rikoje. „Intel“ produkcija radikaliai – beveik pusantro karto (!) – padidino šalies eksportą.

Tai buvo lūžio taškas visiems Kosta Rikoje – aplinkui „Intel“ neįtikėtinai sparčiai susikūrė visa IT verslo ekosistema. Iš esmės pasikeitė šalies įvaizdis ir žinomumas pasauliniame IT ir komunikacijų versle, daug darbo teko universitetams, labai pagerėjo pasiekiamumas ir logistika, pavyzdžiui, „Intel“ dėka UPS pradėjo kasdienį reisą savo reaktyviniu lėktuvu. Net NASA įkūrė filialą. Ir kai po 18 metų 2014 m. „Intel“ nutarė iškelti gamybą iš Kosta Rikos, šaliai tai nebuvo didelis smūgis, nes per beveik du dešimtmečius joje susiformavo tvari IT ekosistema. Prezidento J. M. Figuereso komandos pasiektas rezultatas buvo neeilinė istorija – Pasaulio bankas ją išnagrinėjo specialioje studijoje, strategijos guru prof. Michaelas E. Porteris jos pagrindu parengė mokomąją užduotį Harvardo verslo mokykloje studijuojantiems lyderiams: „Kaip sukurti klasterį: elektronika ir informacinės technologijos Kosta Rikoje.“ Mes irgi turėjome realią galimybę „Intel“ prisikviesti į Lietuvą – nepasinaudojome. Į mūsų šalį buvo atvažiavusios net dvi šios įmonės misijos, vadovaujamos tuomečio bendrovės investicijų vietos paieškos vadovo Tedo Telfordo. Tedas prieš tai vadovavo „Intel“ misijai sėkmingai pasibaigusiose derybose Kosta Rikoje. Kaip šiandien gyventų Lietuva, jei prieš penkiolika metų „Intel“ būtų čia pastačiusi mikroprocesorių gamyklą? Tai buvo įmanoma, tik reikėjo visų mūsų, ypač lyderių, bendrų veiksmų ir išmanaus strateginio mąstymo apie ateities Lietuvos ekonomikos perspektyvą, o ne tik apie to meto ekonomikos skaudulį – „Mažeikių naftą“.

Nors „Mažeikių nafta“, tapusi „Williams“, vėliau „Yukos“ ir dabar „Orlen“, buvo ir tebėra svarbi Lietuvos ekonomikai, ji negali būti mūsų siekiamos XXI a. inovatyvios ekonomikos simbolis ir variklis. Dabar jau visiems aišku, kad juodojo aukso era baigiasi, – nafta ir kitas iškastinis kuras nebebus XXI a. energetikos pagrindas ir ateities ekonomikos variklis. Net atpigusios, jos poreikis pasaulyje jau dabar pradeda mažėti ir mažės negrįžtamai. Tai ima pripažinti net naftos pramonės banginiai ir naftos turtingos šalys. Todėl gal geriau galvoti, kas bus svarbu ateityje, ir kartu su pirmaisiais kurti ir prisijaukinti tas industrijas?

Ateities transporto ir energetikos tendencijas geriausiai atspindi šios srities lyderė „Tesla Motors“, neseniai prisijungusi saulės energetikos įmonę „SolarCity“. „Tesla Motors“ sukurti elektromobiliai, namams skirti akumuliatorių blokai ir stogo dangos, saulės spindulius paverčiančios į elektros energiją, puikiai susijungia į intelektualią namų energijos sistemą. Tokia sistema užtikrina kiekvienos šeimos energetinį saugumą, energetinę nepriklausomybę ir mobilumą be iškastinio kuro. Prieš metus savo namuose Šiaurės Karolinos valstijoje, JAV, tokią sistemą įsirengęs Peteris Tayloras dalijasi patirtimi naujausiame „Popular Mechanics“ žurnalo numeryje: pasirodo, saulė jau gali tapti jūsų nemokama namų degaline visam likusiam gyvenimui!

Kaip mes galėtume geriausiai įsijungti į šią industriją? Jau aišku, kad ličio akumuliatorių paklausa ir gamyba artimiausius dešimtmečius augs dešimtis kartų. Didžiulė robotizuota „Tesla Motors“ ličio akumuliatorių gamykla, pavadinta „Gigafactory“, statoma Nevadoje. Ji skirta pačios „Tesla Motors“ poreikiams, kurie dabar kasmet auga maždaug dvigubai, patenkinti. „Gigafactory“ – daugeliu atžvilgių unikalus projektas: ši gamykla padvigubins viso pasaulio ličio akumuliatorių gamybą. Automatizuota masinė gamyba atpigins juos bent 30 procentų. „Gigafactory“ užimamas plotas prilygsta 100 futbolo aikščių, tai bus didžiausias pastatas pasaulyje. Joje dirbs 6000 darbuotojų. „Tesla Motors“ kartu su „Panasonic“ investuoja 5 mlrd. dolerių, ir 2020 m. „Gigafactory“ gamins akumuliatorius pusei milijono elektromobilių „Tesla“. Metinė produkcija – bendros 35 GWh talpos ličio akumuliatorių vertė šiandienėmis kainomis siekia 12 mlrd. dolerių.

Prieš keletą savaičių „Teslos“ vadovas Elonas Muskas pasakė, kad pradeda ieškoti vietos antrajai „Gigafactory“, kurią statys Europoje. Ar mes norime ir galime pasiūlyti pirmąją Europoje gamyklą „Gigafactory“ statyti Lietuvoje? Iš pradžių tai atrodo niekaip neįkandama mūsų nedidelei Lietuvai – kol nepagalvoji apie mūsų svarstytus ar vykdomus „gigaprojektus“: Visagino atominė elektrinė, „Rail Baltica“. Juk kiekvienas jų kainuoja irgi tiek, kiek viso technologijų pasaulio dėmesį pritraukianti „Gigafactory“, – maždaug po 5 mlrd. eurų. Tik ar jie turi tą vidinį potencialą ir užtaisą padėti Lietuvai padaryti šuolį bent dešimtmetį į priekį? Dėl „Gigafactory“ Lietuvą iš naujo atrastų pasaulio verslo žiniasklaida, Lietuvos eksportas išaugtų beveik pusantro karto, galimybė dirbti „Tesla Gigafactory“ ir kurti XXI a. automobilių ir energetikos technologijas paskatintų grįžti į Lietuvą tūkstančius profesionalų.

Iš esmės „Paypal“, „SpaceX“, „Tesla Motors“ – viskas, ką darė ir daro Elonas Muskas, – atrodo tiek pat ambicinga ir neįmanoma, kaip kad ir mums įkurti „Gigafactory“ Lietuvoje. Iš to, kiek teko bendrauti su Elonu asmeniškai – TED konferencijose, „Singularity“ universitete, labai aiškiai matyti, kaip stipriai jis tiki tuo, ką daro, kaip savo tikėjimu ir misija sugeba užkrėsti kitus. Ir taip jis pasiekia, atrodytų, neįmanomų tikslų.

Elonas įsitikinęs, kad per 20 metų pasaulyje bus pastatyta bent keliasdešimt tokių gamyklų kaip „Gigafactory“. Ir jas statys ne tik „Tesla“. Nors ji pirmauja, dėl „Teslos“ iššūkio“ visi didieji automobilių gamintojai sparčiai rengiasi elektromobilių bumui: pavyzdžiui, prieš keletą savaičių „Volkswagen“ paskelbė matantis poreikį statyti savo ličio akumuliatorių „gigagamyklą“. Aš manau, kad tokia „gigagamykla“ kada nors tikrai gali atsirasti ir Lietuvoje. Tačiau yra didžiulis skirtumas, ar būsime tarp pirmųjų, kurie kuria, tobulina technologijas ir imasi lyderystės, ar būsime tik vartotojai, kuriems kas nors kitas pastatys robotizuotą n+1-ą ličio akumuliatorių gamyklą pasaulyje.

Paklauskime savo kaimynų, – lenkų, latvių, estų, – ar jie norėtų prisijungti ir investuoti į mūsų „Gigafactory“ projektą? Paklauskime Londone, Dubline, Osle savo tautiečių, ar jie norėtų dirbti „Tesla Motors Gigafactory“ Lietuvoje? Paklauskime ekonomistų, koks „gigaprojektas“ pagal naudos ir kaštų analizę Lietuvai duotų didžiausią ekonominį pagreitį – „Rail Baltica“, Visagino atominė elektrinė, „Gigafactory“?.. Ir jei visi sutariame, kad verta, – imkime ir darykime! Kas norėtumėte pasirašyti laišką Elonui?

P. S. Atskleisti interesai: esu nedidelis „Tesla Motors“ akcininkas ir vienas iš kelių šimtų tūkstančių „Tesla Model 3“ užsakovų.

Komentaro autorius – dr. Vladas Lašas, verslininkas, visuomenininkas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 2

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
„Girteka Logistics“ vadovas E. Liachovičius: sakyti, kad esi didžiausias, būtų neatsakinga Premium 12

Edvardą Liachovičių šiemet Metų vadovu išrinko portalo vz.lt naršytojai. Naujienos apie jo vadovaujamą UAB...

Verslo klasė
2018.07.15
Jaunasis Metų CEO Artūras Salda: kaip sukurti „sanatoriją 2.0“ Premium 14

Druskininkų ir Birštono „Eglės“ sanatorijų vadovas Artūras Salda „Verslo žinių“ ir „Luminor“ banko...

Verslo klasė
2018.07.14
Nematomi jūsų pasąmonės svertai: patirties dizainas Premium

Jei jau norite žinoti, tas kambarys neturėjo minčių. Nemokėjo jis kokių nors ypatingų viliojimo žaidimų,...

Verslo klasė
2018.07.08
Karo šunys: Rusijos samdiniai ir privačios karinės bendrovės Premium 35

Jų niekada nemėgo nei priešai, nei draugai. Kiekviename kare jie buvo svetimi. Jų niekas nesaistė, o...

Verslo klasė
2018.07.08
Sigita Šimkutė: Vorkeišn Premium

Iš pradžių Pranas nebuvo patenkintas. Naujoji komunikacijos vadybininkė, kuri spirgėjo nuo pat pirmos...

Verslo klasė
2018.07.07
Kinas: Kartais ir vyrai braukia ašaras Premium

Pasakysiu skandalingą dalyką, kuris privers prunkštelėti ne vieną. Adamas Sandleris yra fantastiškas...

Verslo klasė
2018.07.07
Knygos: Kaip laimėti karą iššovus 140 ženklų

Jeigu šiandien mokykloje būtų įrengiama mūsų laikų madas atitinkanti karinio rengimo klasė, joje puikuotųsi...

Verslo klasė
2018.07.06
Kodėl teisininkai nekalba kaip žmonės Premium 1

Niekas nemėgsta teisininkų – nėra žmogaus, kuris mėgtų. Tik teisininkas sugeba gerbti ir žavėtis...

Verslo klasė
2018.07.01
Muzikos albumų labirintai: intelektualinis Šarūno Nako teatras

Šarūnas Nakas – garsus mūsų muzikos ekstremistas. Jam tikrai tinka kažkada Osvaldo Balakausko pasakyti...

Verslo klasė
2018.07.01
Kęstas Kirtiklis: Michelis de Montaigne’is lieka vienas namuose

Tikėtina, kad frazė „vienas namuose“ jus suerzino. Labai jau ji primena, pripažinkime, pokvailę tęstinę...

Verslo klasė
2018.06.30
Aidas Puklevičius: Neparduotos vasaros 4

Vasara yra pats netalentingiausias metų laikas. Kone visi svarbiausi pasaulio atradimai padaryti rudenį,...

Verslo klasė
2018.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau