Šiaurės Korėja: 39-ojo kabineto paslaptys

Šiaurės Korėjos režimui labai reikia užsienio valiutos. „Reuters“ nuotr.

Praėjusių metų viduryje Pchenjano gyventojų dėmesį patraukė Šiaurės Korėjos sostinėje važinėjantys nauji taksi. Spindintys sedanai kaštono ir aukso spalvos korpusais ypač išsiskyrė tvarkingose miesto gatvėse. Automobiliai buvo pažymėti taksi bendrovės KKG logotipu.

KKG taip mikliai išstūmė konkuruojančias taksi bendroves (sklido gandai, jog tai susiję su saugumu), kad net sužadino smalsumą – kas gi stovi už naujosios paslaugų teikėjos. Tas pats logotipas buvo pastebėtas ir ant lengvųjų visureigių, skelbimų lentoje su numatomomis statybomis upės pakrantėje ir ant autobusų Pchenjano oro uoste. Kaip ir kiti Šiaurės Korėjos taksistai, KKG vairuotojai prašė už vežimą mokėti užsienio valiuta – daugiausia Kinijos juaniais, bet taip pat eurais arba doleriais. Čia ir slypėjo užuomina.

Nepaisant besiliejančios retorikos apie pirmutinę būtinybę plėsti branduolinį arsenalą, Šiaurės Korėjos vadovams labiausiai rūpi gauti užsienio valiutos. Jei jos nebus, teigia ekspertai, režimui iškils grėsmė subyrėti dėl tarptautinių sankcijų. Vien mokesčiais už važiavimą taksi šios skylės neužkiši. Tačiau KKG taksi tėra tik mažytė daug didesnio sumanymo dalis.