Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam?

Politinis triukšmas dėl JK pasitraukimo iš ES, populistinės Italijos vyriausybės ir baimės dėl pasaulinio prekybos karo kone užgožia žinią, kad regiono įmonėms sekasi. Fredo Scheiberio („Sipos“ / „Scanpix“) nuotr.

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir išaugome kone dvigubai. Kad liktume patikimas tiekėjas, sunkmečiu daug investavome“, – pasakoja Francisco Riberasas. Ponas Riberasas vadovauja Ispanijos automobilių dalių gamintojai „Gestamp“, kurios apyvarta 2017 m. siekė 8,2 mlrd. Eur, o keturi penktadaliai jos uždirbta ne bendrovės namų rinkoje.

Nuo finansų krizės, kuri Ispanijai smogė itin skaudžiai, pradžios „Gestamp“ rinka, kurioje jau buvo 19 šalių, pasipildė dar dviem. Bendrovė pasirengusi pradėti veiklą Japonijoje, o kitais metais ir Maroke, visame pasaulyje statomos bent septynios gamyklos. Nuo 2012-ųjų, kurstomas didžiųjų automobilių gamintojų didėjančių poreikių, pelningumas ūgtelėjo beveik 44%. Be to, įmonė diversifikavo finansavimo šaltinius ir iš Ispanijos bankų perėjo į pasaulinę bankininkystės sistemą, bendrovių obligacijų rinką, o 2017 m. jos akcijomis viešai pradėta prekiauti Madrido vertybinių popierių biržoje.

Ponas Riberasas – ne vienintelis teigiamai nusiteikęs bendrovės vadovas Europoje. Politinis triukšmas dėl JK pasitraukimo iš ES, populistinės Italijos vyriausybės ir baimės dėl pasaulinio prekybos karo kone užgožia žinią, kad regiono įmonėms sekasi. Daugumoje ES dalių pastebimas energingas atsigavimas po varginančios krizės: bendrasis vidaus produktas euro zonoje pernai augo 2,3%, o 28 ES šalyse narėse siekė 2,4% – tai geriausi rodikliai per pastarąjį dešimtmetį. Išgyvenusios bendrovės iš krizės išlipo finansiškai stipresnės ir sutelkė dėmesį į naujas augimo galimybes.