Privatizavimas ilgainiui subliūško, bet ir vėl gali išsipūsti

Jonas Čičinskas, ekonomistas: „Mūsų, matyt, laukia gana ilgas laikotarpis, kai didelės apimties privatizavimas bus labiau epizodinis.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Privatizavimo mastas Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus susitraukė iki vos kelių milijonų eurų, bet ekspertai neatmeta, kad jis bet kuriuo metu gali ir vėl gerokai padidėti, nes šalyje dar liko potencialiai privatizuotino valstybės turto už ne vieną milijardą eurų.

Kai maždaug prieš pusantro mėnesio Vyriausybė paskelbė apie šio rudens Seimo sesijos planus, tarp šimtų numatomų darbų buvo ir toks – dar spalį pateikti Seimui Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo projektą. Greta trumpai paaiškinta, apie ką jis: „Atsižvelgiant į pastaraisiais metais mažėjantį privatizavimo mastą, konsoliduoti privatizavimo lėšas į Lietuvos Respublikos biudžetą ir užtikrinti efektyvesnę valstybės išteklių kontrolę, planavimą, apskaitą, skaidrumą ir valdymą.“

Rugsėjo pabaigoje Finansų ministerija pranešė, kad vykdant šį įsipareigojimą bus siūloma panaikinti daugelį metų gyvavusį Privatizavimo fondą, jame turimą lėšų likutį pervesti į rezervinį (stabilizavimo) fondą, kuriame ateityje ir būtų kaupiama didesnė dalis už privatizuotą valstybės turtą gautų lėšų.