„Lidl Lietuvos“ vadovas: norime pakeisti ydingą nuolaidų medžioklės kultūrą siūlydami žemas kainas kasdien
„Lidl“ Lietuvoje nuo veiklos pradžios investavo per 600 mln. Eur
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2023 m. mažmeninės prekybos maisto produktais rinka Lietuvoje sudarė 6,7 mlrd. Eur ir bendrai per metus paaugo 8,1%. TOP 5 didžiausi prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“, „Rimi“ – turėjo 77,2% šio pyrago dalį. Kaip vertinate tokią mažmeninės prekybos būtiniausiomis prekėmis struktūrą Lietuvoje?
Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje veikia daug reikšmingų žaidėjų, o penki iš jų, kaip ir pastebėjote, turi daugiau nei 70% modernios prekybos rinkos. Vertinant Lietuvą kitų Europos valstybių moderniosios prekybos kontekste, labiausiai išsiskiria tai, kad itin didelė dalis prekių čia parduodamos per akcijas. Nemažai prekybininkų diktuoja sąlygas versdami vartotojus ieškoti galimybių įsigyti prekių pigiau: lentynose palaikomos gana aukštos reguliarios prekių kainos, o daliai asortimento siūlomos didelės nuolaidos. Taigi jie pirkėjų pritraukia pasiūlydami itin gilias nuolaidas.
Man susidaro įspūdis, kad žmonės verčiami savo vakarienę planuoti pagal tai, kam tą dieną siūloma nuolaidų, jie negali laisvai pasirinkti produktų, nes nemažos jų dalies kainos tiesiog yra virš priimtino lygio. Mes bandome pakeisti šią situaciją, kasdien siūlydami kokybiškų produktų prieinamomis kainomis. Paliekame vartotojui teisę rinktis, ką jis šiandien valgys vakarienei. Manau, susirinkę prekių krepšelį „Lidl“ parduotuvėse pastebėsite, kad kaina yra žemesnė nei panašių produktų krepšelio kito tinklo parduotuvėje.
Kasdien žemų kainų strategija atrodo teisinga, tačiau, kaip ir sakėte, lietuviai jau pripratę prie akcijų medžioklės, tad jūs irgi iš dalies esate verčiami žaisti šį nuolaidų žaidimą.
Taip, iš dalies mes žaidžiame šį žaidimą, tik, žinoma, vengiame itin užkelti reguliarių kainų, kaip tai daro kiti tinklai. Mūsų kainodaros neaplenkia specialios akcijos, įvairios nuolaidos, turime laikino asortimento pasiūlymų, kurie pritraukia pirkėjų, tačiau mūsų strategija – kasdien palaikyti normalų kainų lygį ir neskatinti žmonių medžioti nuolaidų.
Žvelgiant į laikotarpį nuo 2018 m., matyti, kad „Lidl“ savo rinkos dalį augino labiausiai ir šiuo metu turite 13,1%. Kokios jūsų ambicijos – ilgainiui didinti šią dalį?
Manau, kad turime labai daug galimybių toliau auginti savo verslą. Iš tiesų, per aštuonerius veiklos metus atidarę 76 parduotuves ir turėdami jų gerokai mažiau nei mūsų pagrindiniai konkurentai, sugebame užsitikrinti daugiau nei 13% visų mažmeninės prekybos pajamų. „Lidl“ Lietuvoje augo išskirtinai greitai ir gali būti vertinamas kaip ypač sėkmingo verslo pavyzdys. Tai taip pat rodo, kad vartotojui aktualus tokios koncepcijos prekybos tinklas ir anksčiau jo Lietuvoje trūko.
Norime toliau augti, todėl atidarysime daugiau parduotuvių, nes žinome, kad klientams svarbu patogiai apsipirkti netoli namų. Šiemet Lietuvoje atidarę antrą, virš 60.000 kv. m ploto logistikos centrą, turėsime daugiau galimybių tęsti plėtrą. Kadangi visas prekes į parduotuves tiekiame iš logistikos centro, to nedaro tiesiogiai patys gamintojai, mums buvo svarbu padidinti logistikos pajėgumus, kad galėtume efektyviai augti toliau.
Gal sukonkretintumėte, kokios rinkos dalies dabar siekiate?
Nenorėčiau to atskleisti, tačiau galiu patikinti, kad Lietuvoje matau daug potencialo.
Pastarąjį finansinį laikotarpį „Lidl“ apyvarta Lietuvoje pasiekė 870,6 mln. Eur, nors ir augo 6,3%, palyginti su 2022 m., o tai reiškia – lėčiau nei visa mažmeninės prekybos maistu rinka (8,1%). Kaip manote, kokios buvo priežastys?
Iš tiesų, augome, bet ne tokiu tempu, kaip visa mažmeninės prekybos rinka. Analizuodamas konkrečių kategorijų pardavimo duomenis, pavyzdžiui, tuos, kuriuos pateikia tyrimų bendrovė „NielsenIQ“, pastebiu, kad kai kuriose produktų grupėse mūsų rinkos dalis reikšmingai augo.
Taip, praėjusį finansinį laikotarpį mūsų augimas šiek tiek lėtėjo, tačiau jau turime tvirtas pozicijas ir ruošiamės kitiems žingsniams, kurie leis mums augti greičiau bei pritraukti daugiau klientų. Persiorganizuojame ir judame į priekį. Dirbame jau aštuonerius metus ir mūsų vaidmuo keičiasi – esame nebe naujokas, bet vienas iš trijų pagrindinių prekybos tinklų.
Jau praėjo pusė jūsų naujojo finansinio laikotarpio. Kokias vartojimo tendencijas stebite?
Vartotojų lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties ir asmeninės finansinės situacijos gerėja, aukštos infliacijos laikotarpis lieka praeityje. Žinoma, išlieka nerimas dėl besitęsiančio karo Ukrainoje ir dėl Rusijos bei Baltarusijos kaimynystės, tačiau bendros nuotaikos gerėja. Tai skatina drąsiau apsipirkti parduotuvėse, o mes galime tikėtis, kad bendrai rinka augs. Mūsų pardavimo pajamos auga, beje, kaip ir kiekvienais metais.
Papasakokite apie savo asortimento struktūrą: dalis jo – nepajudinama, turite savo prekių ženklų pasiūlymus. Tačiau dalis asortimento keičiasi, turite temines savaites. Kokių galimybių tai atveria tiekėjams, ypač kuriantiems naujus produktus?
Per aštuonerius metus mes pradėjome bendradarbiauti su daugiau kaip 200 Lietuvos tiekėjų. Manau, tai tikrai įspūdingas skaičius. Lygindami su kitomis šalimis, kur veikia „Lidl“ parduotuvės, matome, kad lietuviai yra tapę labai reikšmingais tinklo partneriais.
Mūsų tikslas – pasiūlyti tokį asortimentą, kuris išpildytų kliento lūkesčius, susijusius su kokybe, skoniu, stengiamės turėti pakankamai vietos gamintojų produktų, ypač šviežių prekių – mėsos, pieno, duonos, daržovių – kategorijose. Galbūt ne viskas akivaizdžiai matyti pažvelgus į lentynas, nes Lietuvos gamintojai mums nemažai gamina privačios etiketės produktų, parduodamų su „Lidl“ prekių ženklais.
Tokie Lietuvos gamintojų produktai prieinami ne tik Lietuvoje, bet ir dar 30 šalių, kur veikia „Lidl“ parduotuvės. Tai rodo, kokių didelių galimybių „Lidl“ atveria savo tiekėjams. Europoje turime daugiau kaip 12.000 parduotuvių, ir tai yra rimtas potencialas Lietuvos gamintojams. Per metus jie į „Lidl“ parduotuves eksportuoja prekių, kurių vertė viršija 70 mln. Eur. Tai didelė sėkmė Lietuvos tiekėjams.
Mus domina ir nauji produktai, kuriuos gamintojai kuria savarankiškai ar bendradarbiaudami su mumis, ir jau turime modernių, progresyvių produktų, pavyzdžiui, veganiškų gaminių, baltymais papildytų produktų segmentuose, kurių paklausa šiuo metu auga ypač sparčiai.
Ar šiuo metu ieškote naujų tiekėjų?
Mūsų asortimentas labai dinamiškas, ir nors dalis jo yra pastovus, visuomet lieka erdvės naujovėms. Esame atviri įvairioms partnerystėms.
Siūlote tiekėjams galimybę gauti atsiskaitymą anksčiau, nei numato įstatymas ar įprastos sutartys. Kokiai daliai jūsų partnerių tai aktualu ir ar tai reiškia, kad gaudamas atsiskaitymą anksčiau tiekėjas už tai ir susimoka?
VERSLO TRIBŪNA
Vienas iš didžiausių rūpesčių besiruošiant didžiosioms metų šventėms – pasirūpinti, kuo nudžiuginti artimą žmogų ar bičiulį, kaip dar išradingiau papuošti namus. Tad dovanų ir papuošimų paieškai tenka skirti nemažai laiko. Vieniems tai malonumas, kitiems – iššūkis. Daugiau kaip ketvirčio amžiaus kalėdinės prekybos patirtį sukaupę mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ specialistai turi ką pasiūlyti ir vieniems, ir kitiems: parduotuvėse platus ir vaikiškų žaislų, ir įvairių dovanų vyrams bei moterims, o taip pat papuošimų ir šventinių aksesuarų pasirinkimas.
Simboliškai – likus mėnesiui iki Kalėdų – prekybos centras CUP skelbia šventinio laikotarpio pradžią ir vilniečius bei sostinės svečius kviečia ne tik užsukti papramogauti ar apsipirkti, bet ir pasigrožėti ypatingomis, floristo ir dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus kurtomis dekoracijomis, įkvėptomis arktinės gamtos.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
Šią inovaciją – galimybę tiekėjui apsispręsti, kada jis nori gauti atsiskaitymą už pristatytas prekes, – partneriams pristatėme prieš kelerius metus. Sprendimas veikia panašiai kaip faktoringas, kurį rinkoje siūlo bankai. Matome, kad mūsų sąlygos yra konkurencingos, palyginti su tradiciniu faktoringu, – per visą laikotarpį, kiek siūlome šią paslaugą, ja buvo pasinaudota 12.000 kartų. Ir, žinoma, mes iš šios paslaugos gauname tam tikrų naudų, kurias vėliau galime perduoti savo klientams.
Santykiai su tiekėjais yra gana jautri sritis. Viena vertus, jums svarbu juos kontroliuoti, kad pavyktų užtikrinti klientams reikiamos kokybės prekių. Kita vertus, didelė dalis tiekėjų yra silpnoji pusė. Kokia yra jūsų bendradarbiavimo su tiekėjais strategija?
Labai svarbus klausimas, ir pirmiausia noriu akcentuoti, kad „Lidl“ domina ilgalaikės partnerystės, o tai apibrėžia visa kita. Nesivaikome vienkartinių galimybių, mums nesvarbi galios pozicija, bet rūpi partnerystė. Taip, keliame aukštus reikalavimus tiekėjams – jie mums gamina produktus, kuriuos žymime savo prekių ženklais, ir tikrai ne visuomet lengva išpildyti reikalavimus. Tačiau „Lidl“ ne tik reikalauja, bet ir palaiko tiekėjus, padeda jiems gauti reikalingus sertifikatus, pritaikyti gamybos linijas, sukurti produktus.
Siekiame ilgalaikių partnerysčių ir niekada nedarome kompromisų dėl kokybės. Tai mums svarbiausia, todėl kasmet atliekame daugiau nei 20.000 laboratorinių testų, į kuriuos investuojame apie 0,5 mln. Eur. Visi privačios etiketės gaminiai laboratorijoje tikrinami bent kartą per metus, ir nesvarbu, yra pagrindas tikrinti ar ne. Tai tiesiog standartinė procedūra.
Ar tenka tiekėjams skirti baudų?
Bauda yra toks bendradarbiavimo taškas, kurio niekas nenori pasiekti, ir turime padaryti viską, kad nesusiklostytų tokia situacija, kai pristatomas kokybės neatitinkantis produktas. Manome, kad tokiu atveju tai būtų pralaimėjimas ne tik gamintojui, bet ir mums. Pasitikėjimas ir kontrolė užtikrina, kad tokių situacijų būtų kaip įmanoma mažiau, bet taip, kartais jų atsitinka.
Ar teisingai suprantu, kad jūs nusprendžiate, kada ir kurių partijų produktus tikrinsite?
Taip, tiekėjai iš anksto apie tai neinformuojami. Mes turime teisę ne tik tikrinti bet kurios partijos produktus, bet ir bet kuriuo metu aplankyti gamyklą be išankstinio įspėjimo. Tai numatyta bendradarbiavimo sutartyse. Ir tai darome – lankome gamintojus, nes tai yra dalis bendradarbiavimo, kuris grindžiamas pasitikėjimu, skaidrumu ir atvirumu kokybės kontrolei. Mums vartotojas yra karalius, todėl turime užtikrinti kad sąlygos, kuriomis gaminamas produktas, atitiktų standartus.
Naujausi „NielsenIQ“ duomenys rodo, kad supermarketų segmentas, kuriam priskiriamos ir „Lidl“ parduotuvės, yra gana stabilus. Didėja ir hipermarketų įtaka, tačiau patogaus apsipirkimo parduotuvės Lietuvoje kol kas nepopuliarėja. Kaip manote, kodėl?
Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į parduotuvių formatų segmentavimą, kurio laikosi „NielsenIQ“. Jie parduotuves segmentuoja pagal jų dydį. Sakyčiau, toks skirstymas nevisiškai parodo konkrečių žaidėjų pozicijas ir potencialą. Gal labiau išskirčiau faktą, kad lietuviai, palyginti su kitų šalių vartotojais, gana dažnai lankosi parduotuvėse. Tai reiškia, kad svarbu turėti parduotuvių kuo arčiau klientų namų.
Esu įsitikinęs, kad ateityje labiausiai augs tinklai, kurie bus arti klientų, taikliai formuos asortimentą, gebės greitai aptarnauti, užtikrins patogumą, bus lengvai pasiekiami tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Mes siekiame paprastumo, norime pasiūlyti apsipirkti greitai ir patogiai.
Patogaus apsipirkimo parduotuvės jau itin sparčiai auga Latvijoje ir, manau, ateityje ši tendencija bus ryški ir Lietuvoje. Štai ir Lenkijoje atidaromi šimtai „Žabkos“ parduotuvių, kiti tinklai investuoja į patogaus apsipirkimo formatus. Manau, mes irgi stiprūs šiame segmente, galime pasiūlyti įsigyti prekių greitai, turime kepyklas, šviežių produktų, inovatyvaus asortimento.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 76-ios „Lidl“ parduotuvės 28-iuose šalies miestuose. Kokie jūsų artimiausi plėtros planai?
Šiemet atidarysime dar tris parduotuves, naujausia šią savaitę atidaryta Jurbarke, kur iki šiol nebuvo nė vienos „Lidl“ parduotuvės. Aktyviai augsime Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Vakarų Lietuvos miestuose.
Neretai prekybininkai skundžiasi dėl biurokratinių kliūčių, ribojančių ar pristabdančių plėtrą. Kai kurie netgi sako, kad „Lidl“ randa būtų plėstis gana sklandžiai. Kaip situaciją Lietuvoje regite jūs?
Nemanau, kad galime skųstis dėl biurokratijos Lietuvoje, iki šiol turėjome galimybę realizuoti savo projektus gana sklandžiai. Galbūt tai susiję ir su mūsų planavimu, požiūriu, kad turime klausytis vietos bendruomenių, savivaldybių, kad turime suteikti papildomų naudų, kad turime investuoti į infrastruktūrą bendruomenėse, kurių dalimi norime būti. Plėstis ir įgyvendinti projektus mums nėra sudėtinga.
Visai neseniai turėjome Seimo rinkimus. Ar jūs domitės politika, ar turite lūkesčių naujajai valdžiai?
Esu užsienietis, Baltijos šalyse gyvenantis jau septynerius metus, ir tikrai domiuosi tuo, kas vyksta tiek Lietuvos, tiek Latvijos ir Estijos politikoje, stengiuosi suprasti, kokią įtaką pokyčiai gali daryti mūsų verslui. Mano lūkesčiai Vyriausybei yra gana universalūs – kaip ir kiti verslininkai, mes tikimės tęsti savo veiklą priimtinomis, konkurencingomis sąlygomis, realizuoti savo planus ir įgyvendinti strategiją. Visuomet svarbu, kad valdžia, priimdama naujus įstatymus ar keisdama reguliavimą, atsižvelgtų ir į verslo balsą.
Vienas turbūt didesnių netikėtumų buvo jūsų sprendimas dalį savo parduotuvių parduoti ir jas nuomoti iš investuotojo. Ar ateityje plėsitės remdamiesi šiuo modeliu?
Mūsų sprendimas parduoti dalį turto sukėlė susidomėjimą rinkoje, ketiname tęsti plėtrą remdamiesi portfelio diversifikavimo strategija. Iki šiol didžiąją dalį savo parduotuvių turėjome savo nuosavybėje, tačiau matome daugiau galimybių plėstis greičiau remdamiesi ir nuomos sprendimu. Taip, dinamiškos investicijos mus ir toliau domins. Nuo veiklos Lietuvoje pradžios jau investavome daugiau nei 600 mln. Eur ir neketiname sustoti.
Kada „Lidl“ turės 100 parduotuvių, ar greičiau nei „Rimi“, siekiantis tokio parduotuvių skaičiaus?
Mums tikrai dar prireiks šiek tiek laiko, galbūt kelerių metų, nes planuojame augti panašiu tempu, kaip pastaruoju metu. O dėl „Rimi“ planų man sunku ką nors atsakyti.
Jau minėjote apie praėjusių metų 100 mln. Eur investiciją į gegužę veiklą pradėjusį antrąjį šalyje logistikos centrą. Kokie jūsų tolesni investiciniai projektai?
Daugiausia, žinoma, atsieis naujų parduotuvių statybos, taip pat investuosime į veiklos efektyvumą ir tvarumą garantuosiančius sprendimus. Įrengsime daugiau saulės elektrinių, tvaresnių šaldytuvų, patalpų šildymo sprendimų.
Minėjote, kad Lietuvos rinka gana konkurencinga, bet ar tikėtina, kad Lietuvoje veiklą galėtų pradėti naujas maisto prekių tinklas? Prieš kelerius metus buvo girdima apie „Aldi“ tikėtinus plėtros planus.
Lietuvos modernioji mažmeninė prekyba yra gana konkurencinga, yra daug parduotuvių, kurias gyventojams patogu pasiekti. Kiekvienas sprendimas plėstis yra rizikingas, nors kartu atveria ir galimybių. Nemanau, kad dabar pradėti veiklą naujam žaidėjui Lietuvoje būtų lengva. Mes pasirinkome tam tinkamą momentą. O dėl bendrovės, kurią paminėjote, planų, kol kas, rodos, nieko negirdėti.
Taip, ir „NielsenIQ“ duomenys rodo, kad Lietuvoje konkurencija tarp mažmeninės prekybos tinklų pastaraisiais metais yra labai sustiprėjusi, o pirkėjas turi galią rinktis, nėra prisirišęs prie vieno tinklo. Kaip manote, ar yra galimybė padidinti pirkėjų lojalumą?
Taip, mes matome tokių galimybių siūlydami galimybę visuomet apsipirkti žemomis kainomis. Vartotojai Lietuvoje pratę ieškoti nuolaidų, bet mes stengiamės parodyti kitokių galimybių. Žingsnis po žingsnio judame didesnio klientų lojalumo link.
Kai kuriose šalyse „Lidl“ siūlo galimybę apsipirkti internetu. O Lietuvoje tai bus įmanoma?
Viskas įmanoma. Tik dabar negalėčiau įvardyti, nei kada tai galėtų įvykti, nei koks būtų asortimentas. Kaip pastebėjote, daugelyje šalių mes jau prekiaujame internetu. Mūsų požiūris yra ne būti pirmiems, bet viską padaryti gerai, teisingai. Šiuo metu daugiausia potencialo matome fizinėse parduotuvėse, bet neatmetame plėtros galimybių kituose kanaluose.
Ar pritartumėte „NielsenIQ“ išvadai, kad dalis jaunesnių vartotojų, anksčiau palankiau vertinusių „Lidl“ parduotuves, prioritetą ėmė teikti „Maximai“. Jeigu tai tiesa, kaip galėtumėte susigrąžinti jaunesnę auditoriją?
Mes peržiūrime savo vaidmenį Lietuvoje ir vienas mūsų ateities planų yra būti įdomesniems jauniesiems vartotojams. Norime būti madingi, taupyti jaunų, skubančių žmonių laiką, sudaryti galimybę jiems apsipirkti patogiai, todėl siūlome kokybiškų produktų, taip pat įvairių inovatyvių veganiškų, baltymais papildytų gaminių, produktų be laktozės, funkcinio maisto. Visa tai mes turime, o ateityje pasiūlysime dar daugiau jiems aktualių prekių.
Neseniai atsinaujino jūsų rinkodaros komanda. Ar matysime naujų iniciatyvų?
Rinkodaros komandos branduolys liko tas pats, tik prie mūsų prisijungė nauja vadovė Neringa (nuo rugpjūčio 29 d. N. Podkopajeva vadovauja „Lidl Lietuvos“ Rinkodaros departamentui – VŽ). Žinoma, toks pasikeitimas matomas rinkoje, ir taip – turime planų ir lūkesčių visai komandai. Manau, svarbiausias uždavinys – siųsti klientams žinią, kad „Lidl“ siūlo geriausią vertę, ir tai išlieka pagrindinė žinia jau daugelį metų. Be to, manau, tikrai nenustosime stebinti ir linksminti klientų.
Ar tęsite kainų lyginimo su konkurentais iniciatyvą, kuri jums, beje, ir nemažai kainuoja?
Taip. Mes norime būti matomi. Apskritai Lietuvoje yra nemažai su kainų lyginimu susijusių iniciatyvų: vienos objektyvesnės, kitos mažiau tikslios. Mes patys lyginame kainas savo ir konkurentų parduotuvėse, ir kartu esame pasirengę būti įvertinti kitų. Visgi geriausiai klientai tai supranta tiesiog apsilankę „Lidl“ parduotuvėje ir pamatę, kad čia už labai panašų krepšelį prekių teks mokėti gerokai mažiau.
Turite ambicingų tvarumo tikslų. Kokios įtakos jie turės jūsų gamintojams, tiekėjams, logistikos partneriams?
Bandysime užtikrinti, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos visoje įmonės veikloje ir tiekimo grandinėje būtų lygios nuliui. Nuo 2019 m. grupės įmonės jau sumažino ŠESD emisijas daugiau nei per pusę. Mes kviečiame savo tiekėjus prisijungti šioje kelionėje ir matome, kad jie ir patys turi labai ambicingų tvarumo planų, žvelgia ta pačia kryptimi.
Jūs vadovaujate „Lidl“ ir Latvijoje bei Estijoje. Ar tapęs Lietuvos įmonės vadovu, apsistojote Lietuvoje?
Galima sakyti, kad taip, bet kartu labai dažnai būnu ir Rygoje. Latvijoje jau turime 30 parduotuvių, jos buvo atidarytos 2021 m., tad tai jaunesnė organizacija. O naujausia mūsų rinka yra Estija, kur 2022 m. kovą atidarėme pirmas 8 parduotuves ir dabar jų turime 14. Visose trijose Baltijos šalyse planuojame augti ir didinti savo reikšmę.
Esate lojalus „Lidl“ – karjerą šiame tinkle pradėjote prieš daugiau nei 20 metų Lenkijoje ir vis dar esate šioje kompanijoje. Kas jus sulaiko „Lidl“, kokių naudų vadovams užtikrina ši organizacija?
Taip, kartais manęs klausia, ar per visus šiuo metus nebuvau gavęs kito darbo pasiūlymo, ir visuomet atsakau, kad „Lidl“ suteikia galimybių keisti darbą pačioje organizacijoje. Dirbau įvairiose šalyse ir įvairiose pozicijose, be to, pozityvu tai, kad „Lidl“ yra puikus darbdavys su išskirtine kultūra ir vertybėmis, kurios man artimos.
