Kas buvo didžiausi mokesčių mokėtojai sausį–rugsėjį

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šią savaitę pateikė naujausią informaciją apie įmones, kurios į šalies biudžetą sumokėjo daugiausia mokesčių per tris pirmus šių metų ketvirčius (sausį–rugsėjį).

Du skirtingi sąrašai

VMI sudaro du pagrindinius didžiųjų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąrašus.

Viename jų įmonės išdėstytos pagal visų į VMI sąskaitą sumokėtų mokesčių sumas.

Šiame sąraše pirmas pozicijas sausį–rugsėjį (kaip ir ankstesniais laikotarpiais) užėmė akcizinėmis prekėmis: degalais, alkoholiniais gėrimais, tabako produktais, prekiaujančios ar juos gaminančios bendrovės.

Tačiau VMI skelbia ir antrą didžiųjų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame nurodomos įmonės, sumokėjusias didžiausias mokesčių sumas, atmetus vartojimo mokesčius – akcizus ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Šis sąrašas daug objektyviau atspindi, kiek mokesčių verslai sumoka nuo jų pačių sukuriamos pridėtinės vertės.

Tarkime, naftos produktų gamintoja ir pardavėja AB „Orlen Lietuva“, ilgametė pirmojo sąrašo lyderė, atmetus akcizus ir PVM, šių metų sausį–rugsėjį buvo tik 13-a didžiausia šalies mokesčių mokėtoja. Mažeikių bendrovė akcizus už naftos produktus iš principo tik surenka iš kitų jų pardavėjų ir perveda į biudžetą.

Viršūnėje – komerciniai bankai

Sumokėtus mokesčius skaičiuojant be akcizo ir PVM, didžiausi Lietuvos mokesčių mokėtojai šį sausį–rugsėjį buvo bankas „Swedbank“ ir SEB bankas (atitinkamai 103,5 mln. Eur ir 95,5 mln. Eur).

Didžiausią „Swedbank“ ir SEB banko į VMI sąskaitą sumokėtų sumų dalį sudarė pelno mokestis.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius „Swedbank“ pelno mokesčio sumokėjo 97,3 mln. Eur, o SEB bankas – 85,5 mln. Eur. 

Šie bankai buvo du didžiausi pelno mokesčio mokėtojai Lietuvoje.

Didžiųjų mokesčių mokėtojų (be akcizų ir PVM) dešimtuke matome iš viso 5 komercinius bankus, be minėtų dviejų – Šiaulių banką (28,2 mln. Eur mokesčių), „Luminor Bank“ ir „Revolut Bank“ (abu – po 24 mln. Eur).  

Nelauktas pelno prieaugis

Komerciniai bankai ir jų akcininkai ne kartą kėlė klausimą, kad Lietuvoje jie yra neproporcingai apmokestinti. 

Lietuvos bankų asociacija yra sakiusi, kad, palyginti su kitomis šalies bendrovėmis, bankai Lietuvoje yra papildomai apmokestinti kelis kartus – moka ne tik trečdaliu didesnį pelno mokesčio tarifą nei kitos šalies įmonės, bet ir 2023 m. įvestą laikinąjį solidarumo mokestį, kuriuo apmokestinamos palūkanų pajamos. 

Nepaisant kritikos, birželį Seimas apsisprendė, kad bankų solidarumo mokestis būtų renkamas dar vienus metus, taigi, bankai mokės jį ir 2025-aisiais.

Solidarumo mokestis buvo įvestas dėl, pasak Lietuvos banko (LB),  „nelaukto ir ypač reikšmingo pelno prieaugio“, šalies bankuose reikšmingai išaugus pertekliniam likvidumui. 

Jis susidarė, Europos centriniam bankui (ECB) smarkiai didinant bazinę palūkanų normą.

Kovodamas su COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltu kainų šuoliu, ECB pernai nuosekliai didino palūkanų normą, kol 2023 m. rugsėjį ji pasiekė 4% piką.

Palūkanų norma pradėta mažinti tik šį birželį. Tai vyko keliais etapais, o spalio pabaigoje palūkanų norma sudarė jau 3,25%.

LB spalį pranešė, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 521 mln. Eur grynojo pelno – 1,1% daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 515 mln. Eur.

Biotechnologai pasislinko žemyn

Trečioje vietoje pagal 2024 m. sausį–rugsėjį sumokėtus mokesčius (be akcizo ir PVM) yra VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU). 

Ji šių metų pirmąjį pusmetį sumokėjo 46,4 mln. Eur, 19% mažiau nei prieš metus. Urėdija tai labiausiai sieja su mažesnėmis nei pernai medienos kainomis.

Pernai sausį–rugsėjį VMU buvo antra didžiausia Lietuvos mokesčių mokėtoja, kurią lenkė tik Vilniaus biotechnologijų bendrovė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. 

Prieš metus didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše pirmą vietą užėmusi „Thermo Fisher Scientific Baltics“ šių metų sausį–rugsėjį į VMI sąskaitą pervedė 43,8 mln. Eur (36% mažiau nei prieš metus) ir naujausiame sąraše (be akcizų ir PVM) nusileido į 4-ą vietą. 

Biotechnologijų bendrovė finansinėje ataskaitoje už 2023 m. buvo nurodžiusi, kad pandemijai suvaldyti skirti produktai jau sudaro nedidelę pardavimų dalį. Būtent jų pardavimų augimas pandemijos metu leido smarkiai padidinti pajamas, pelnus, kartu – ir sumokėtus mokesčius.

Palyginti su 2023 m. sausio–rugsėjo didžiųjų mokesčių mokėtojų 20-uku, šiemet jame nebematome valstybinių energetikos įmonių: AB „Ignitis gamyba“, UAB „Ignitis“, AB Energijos skirstymo operatoriaus. 

Sugrįžo „Bifinity“

Į didžiausių mokesčių mokėtojų (be PVM ir akcizų) dvidešimtuką sugrįžo didžiausios pasaulyje kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjo Changpeng Zhao tiesiogiai valdoma UAB „Bifinity“ (15-a vieta). 

Per pirmus devynis šių metų mėnesius „Bifinity“ į VMI sąskaitą pervedė 16,8 mln. Eur, iš to 16,2 mln. Eur sudarė pelno mokestis. 

VŽ interviu su Jonu Juengeriu, „Bifinity“ vadovu, skaitykite čia.  

Į 20-uką šiemet pateko startuolis – tarptautinė drabužių prekybos ir mainų platforma „Vinted“, sausį–rugsėjį sumokėjusi 17 mln. Eur mokesčių (14-a vieta). Pernai tuo pačiu laikotarpiu „Vinted“ su 8 mln. Eur mokesčių kraičiu užėmė 37-ą didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašo vietą.

Tarp 20-ies didžiausių mokesčių mokėtojų sausį–rugsėjį yra ir trys mažmeninės prekybos tinklų operatorės („Maxima LT“, „Norfos mažmena“, „Lidl Lietuva“), taip pat statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai Lithuania“, dvi telekomunikacijų bendrovės  – UAB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele2“, Vilniuje įsikūręs „Danske Bank“ globalių technologijų ir paslaugų centro „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas ir kt. 

Didžiausių mokesčių mokėtojų sąraše yra ir lažybų UAB „Top Sport“ bei loterijų UAB „Olifėja“.

Mokesčių – 7% daugiau

Iš viso 2024 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčius juridiniai asmenys į VMI sąskaitą pervedė 12,1 mlrd. Eur mokesčių (įskaičiuojant akcizus ir PVM). 

Tai 7% daugiau, palyginti su 2023 m. sausiu–rugsėju.

Didžiausias buvo prekybininkų indėlis – didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, kurių nemaža dalis yra ir akcizinių prekių pardavėjos (taigi, ir akcizų mokėtojos), pervedė daugiau nei trečdalį visos šį laikotarpį surinktos mokesčių sumos.

Iš prekybininkų daugiausia mokesčių (su akcizais ir PVM) per pirmus devynis šių metų mėnesius į biudžetą įliejo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą turinti „Maxima LT“. Ji į VMI sąskaitą pervedė 137,6 mln. Eur mokesčių.

Antras pagal pervestą mokesčių sumą yra apdirbamosios pramonės sektorius, tačiau nuo prekybininkų jis gana smarkiai atsilieka. Pramonininkų dalis sudarė 12,1% visų į VMI sąskaitą sumokėtų mokesčių.

100 mln. Eur ribą peržengė 11 įmonių

Skaičiuojant visus bendrovių šį sausį–rugsėjį sumokėtus mokesčius (įtraukus akcizus ir PVM), simbolinę 100 mln. Eur sumą peržengė 11 įmonių.

Tai AB „Orlen Lietuva“, UAB „Okseta“, UAB „Circle K Lietuva“, UAB „Philip Morris Baltic“, UAB „Sanitex“, AB „KN Energies“, UAB „Maxima LT“, UAB „MV Group Distribution LT“, AB „Swedbank“, UAB „Lidl Lietuva“ ir  AB SEB bankas.

Iš šio pirmojo vienuoliktuko 9 įmonės yra akcizinių prekių pardavėjos (įskaitant prekybininkes „Maxima LT“, „Sanitex“, „Lidl Lietuva“, kurios prekiauja ir alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais).

Pirmoje sąrašo vietoje, kaip jau įprasta, išliko naftos produktų gamintoja ir pardavėja „Orlen Lietuva“, sausį–rugsėjį į VMI sąskaitą įmokėjusi 416,7 mln. Eur, 7,6% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.   

Antroje vietoje pagal sumokėtų mokesčių sumą šį sausį–rugsėjį buvo UAB „Okseta“ – naftos ir jos produktų prekybos bendrovė, kurią nuo 2020 m. kontroliuoja verslininko Ivano Paleičiko šeimos nariai. 

„Okseta“ sumokėjo 263,7 mln. Eur mokesčių, 12,8% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Trečia mokesčių mokėtoja Lietuvoje buvo vieną didžiausių Lietuvoje degalinių tinklų valdanti „Circle K Lietuva“ – jos indėlis į biudžetą sudarė 210,8 mln. Eur ir buvo 19,5% didesnis nei prieš metus.