Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti

Tikimės, kad šiemet Lietuvos BVP padidėjo 3,4%. Santykinai neblogą ūkio plėtros tempą palaikė sparčiau negu 2017 m. augęs namų ūkių vartojimas dėl dar greičiau negu 2017 m. didėjusio vidutinio darbo užmokesčio ir mažesnės infliacijos, kuri metų pabaigoje sudarė 2–3%.
Lietuvos ekonomikai 2018 m. buvo devinti augimo metai iš eilės, todėl nerimas ir verslo, ir vartotojų gretose dėl galimo ekonomikos sulėtėjimo natūraliai didėja. Juo labiau kad pasaulyje rizikų, kurios gali pristabdyti didžiausių šalių ekonominę plėtrą, taip pat padaugėjo. Tačiau tikimės, kad didelių sukrėtimų pasaulio ekonomikoje 2019 m. pavyks išvengti ir svarbiausių mums eksporto partnerių ekonomikų augimas tiktais sulėtės ir nevirs į didesnius pokyčius.
Vartotojų nuotaikos esant mažam nedarbo lygiui (šių metų nedarbo vidurkis bus 6,5%) ir sparčiam vidutinio darbo užmokesčio augimui (+9,5% šiemet) yra istoriškai geros ir tai iš vienos pusės džiugina, nes duoda teigiamą impulsą vartojimui ir atitinkamai ekonomikos augimui, kita vertus, ilgiau besitęsiantis pajamų augimo laikotarpis daro neigiamą įtaką kai kurių namų ūkių finansinei drausmei.
Namų ūkių vartojimo išlaidos 2019 m. ir 2020 m. mažės nedaug, dėl to gali mažėti kai kurių prekybininkų apyvartos. Tikimės, kad šiemet namų ūkių vartojimas didės 3,8%, kitąmet augs 3,4%, o 2020 m. kils 3,2%. Tikimės, kad visgi atsargesnės vartotojų nuotaikos 2019 m. pristabdys namų ūkių vartojimo augimą nepaisant to, kad kitąmet darbo mokesčių našta dirbantiesiems mažės. Beje, pensijos kitąmet augs 8%, dar 20 Eur didės vadinamieji vaiko pinigai.
Vidutinė metinė infliacija ateinančiais metais sudarys apie 2,5% ir bus šiek tiek mažesnė negu šiemet. Ir toliau didelę įtaką kainų augimui šalyje turės augantys atlyginimai šalyje. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 7%, o 2020 m. augs 6%, kuriuos verslas bandys „perkelti ant galutinių vartotojų“.
2019 m. ir toliau dideliais iššūkiais ekonomikoje liks santykinai didelė gyventojų emigracija, mažesnis skaičius jaunų žmonių, įsiliejančių į darbo rinką, minimaliai mažėsianti pajamų nelygybė, per lėtai didėjantis darbo našumas.
[infogram id=“4a131bb3-7708-4a3b-8206-7279421a1abc“ prefix=“zwM“ format=“interactive“ title=“SEB prognozė“]
Ši makroekonominės aplinkos apžvalga skelbta naujame VŽ leidinyje „Prekybos sektoriaus apžvalga 2018“.