Paskutinis žemės reformos etapas praėjo Seimo slenkstį
Parlamentas ketvirtadienį priėmė tokias Vyriausybės teiktas Žemės ir lydinčiųjų įstatymų pataisas, kurių tikslas, kad valstybinė žemė būtų valdoma ir naudojama vienos institucijos bei maksimaliai įdarbinta gerinant jos naudojimo efektyvumą ir didinant pajamų surinkimą.
Aplinkos ministerijos teigimu, perdavus kaimiškų vietovių valstybinę žemę savivaldai, žemės valdymas bus efektyvesnis ir spartesnis, be to, didins savivaldybių savarankiškumą.
Tikimasi, kad dėl to žemės ūkio paskirties žemės nesumažės.
Be kita ko, žemės perdavimo, jos nuomos, panaudos sutartis pasirašytų merai, o ne savivaldybių tarybos, kaip yra dabar.
Siekiui leisti savivaldybėms perduoti valdyti valstybinę žemę kaimo vietovėse anksčiau yra nepritarusi Žemės ūkio ministerija, nes tai, anot jos, atvertų kelią vietos valdžios korupcijai.
Prieš metus savivaldybėms perduotas maždaug 120.000 ha ploto valstybinės žemės miestuose valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55.000 ha ploto suformuotos (45.000 sklypų) ir 67.000 ha ploto nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.
VŽ vasarį rašė, kad praėjus metams, kai valstybinės žemės miestuose klausimus sprendžia pačios savivaldybės, o ne Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), reforma miestuose nebuvo įgyvendinta visiškai sklandžiai, o kai kuriais atvejais biurokratijos radosi dar daugiau.
