Aplinkos ministras būsto prieinamumą žada didinti 143 puslapių Statybų įstatymo pakeitimais
„Laukėme pasiūlymų, kalbėjomės su vystytojais, architektais, projektuotojais, surinkom viską ir bus tikrai didelis darbas padarytas, apie 143 puslapiai yra projektas su visais palydimaisiais įstatymais. Dar tikimės papildomų pasiūlymų ir tikrai manome, kad padės rinkai kvėpuoti, kai jis bus pilnai išdiskutuotas ir priimtas“, – interviu BNS sakė K. Žuromskas.
Be planuojamų infrastruktūros, teritorijų planavimo pokyčių, ministras teigia siekiantis didesnę atsakomybę numatyti ir savivaldybėms, joms skiriant baudas už vėluojamus priimti sprendimus.
„Jeigu, pavyzdžiui, savivaldybė per nustatytą dienų skaičių nesuderina ar nepateikia jokio atsakymo (į prašymus – BNS), manome, kad papildoma motyvacija būtų finansinės sankcijos“, – sakė ministras.
Kokia jūsų vizija ir kokie sprendimai iš jūsų pusės galėtų būti priimami, didinant būsto prieinamumą?
Greičiausios priemonės būtų sąlygų gerinimas. Šiuo metu statybos leidimai daugiabučiams yra išduodami gana lėtai. Lėto proceso kaštai vis tiek kompensuojami per pirkėją, nes jis už tą ilgą procesą turi susimokėti. Jeigu procesas būtų greitesnis, turėtume daugiau būstų rinkoje. O kuo daugiau būstų rinkoje, tuo greičiau jie parduodami ir kaina būna mažesnė – toks ekonomikos dėsnis.
Kitas dalykas – renovacijos skatinimas, kad būtų daugiau antrinio būsto pasiūlos. Trečias dalykas – būsto prieinamumo strategija ir vertinimas. Aplinkos ministerija šį dokumentą yra užsakiusi ir artimiausiu metu turėsime pirmines įžvalgas, kokias priemones reikėtų taikyti, kad būstas būtų prieinamesnis. Vis dėlto pagrindinė koncentracija išlieka didžiuosiuose miestuose, į kuriuos keliasi žmonės, todėl tyrime daugiausia dėmesio skiriame būtent jiems.
Taip pat šiuo metu kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl galimybės kurti municipalinį būstą. Būtų atrinkti tam tikri fondai, kad savivaldybės galėtų statyti ne tik socialinį, bet ir municipalinį būstą. Žiedinėms savivaldybėms jungiantis galėtų atsirasti papildomas būstų fondas, per kurį būtų galima skatinti ir pritraukti žmones į rajonus. Nes esmė yra ne tik būsto pasiūla – svarbu, ką žmonės, gyvendami toje teritorijoje, dirbs, kur eis vaikai į darželius ir kokios bus mokyklos. Net ir galėdami pasiūlyti daugiau būstų mažesniuose miestuose, dar nereiškia, kad žmonės ten rinksis gyventi, jei nebus socialinių paslaugų, darželių ir mokyklų. Tokiu atveju žmonės gali rinktis brangesnį būstą, bet didžiuosiuose miestuose.
Trumpuoju laikotarpiu sprendimai matomi per leidimų išdavimą ir renovaciją, o ilguoju – per būsto prieinamumo strategiją.
Kitais metais gyventojai galės išsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, kurių dalis nukeliaus į nekilnojamąjį turtą, įsigalios atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčiai, o pasiūla Vilniuje dėl biurokratinių kliūčių neauga taip greitai ir baiminamasi didesnio jos sumažėjimo. Jūsų vertinimu, kaip tai paveiks būsto rinką ir ar dar labiau nesumažins būsto prieinamumo?
Labai daug bendraujame su savivaldybėmis dėl statybos leidimų proceso, nes nuo praėjusių metų pasikeitė tvarka. Dabar galima pateikti projektinius pasiūlymus, jie suderinami, gaunamas leidimas, o tuomet rengiamas techninis darbo projektas. Savivaldybės šios tvarkos mokosi, tačiau matome, kad palyginti su praėjusiais metais leidimų išdavimas padidėjo tiek individualiems namams, tiek daugiabučiams.
Ką tai reiškia? Teoriškai tai reiškia, kad kitais metais prasidės daugiau statybų, o metų pabaigoje bus daugiau ką pirkti. Kalbant apie tai, kad rinkoje gali atsirasti daugiau pinigų iš pensijų fondų, galimi įvairūs scenarijai – žmonės gali ir taupyti šias lėšas. Nenoriu spėlioti ar spekuliuoti, kas bus. Tačiau noriu pabrėžti, kad šiandien faktiškai išduodama daugiau leidimų, vadinasi, būsto pasiūlos taip pat bus daugiau.
Vis dėlto reikėtų įvertinti ir kitus aspektus. Nors statybų apimtis auga ir matome kylančią kreivę, daugėja ir infrastruktūros projektų – tarp jų kariniai miesteliai, taip pat paleidome paraiškas renovacijai, vykdomi ir kiti projektai, pavyzdžiui, stadionas. Todėl labiau susirūpinčiau darbo jėgos klausimu – ar statybininkai ir vystytojai jos turės. „Butelio kaklelis“ leidimų srityje yra pramuštas, leidimų daugėja, situacija gana nebloga.
Pats leidimų išdavimo procesas, nesakau, kad jau yra geras – jį toliau tvarkome, tačiau tai labiau palies naujus leidimus. Kartu turime ir naujų paraiškų, ir anksčiau pradėtų leidimų, kurių skaičius taip pat auga, todėl manau, kad dėl būsto pasiūlos kitais metais problemų tikrai neturėtų kilti.
Dabar turime nemažai ir statomų (būstų – BNS), kurie bus pilnai pabaigti, priduoti ir žmonės galės keltis gyventi.
Kalbant apie statybos leidimų išdavimo tvarką ir susijusius procesus, derinimui pateikėte Statybos įstatymo pakeitimus. Gal galite pasidalyti, kokias problemas jame matėte ir kokių pasiūlymų sulaukėte?
Pirmiausia labai aiškiai norime atskirti visų derinančiųjų šalių atsakomybes. Taip pat turėjome problemą dėl strigimų savivaldybėse – praleidžiami tam tikri terminai, per kuriuos turi būti pateikiami atsakymai į derinimo pažymas. Šioje vietoje norime įvesti baudas. Jeigu, pavyzdžiui, savivaldybė per nustatytą dienų skaičių nesuderina ar nepateikia jokio atsakymo, manome, kad papildoma motyvacija būtų finansinės sankcijos.
Apie kokio dydžio baudas kalbama?
Jos nebus didelės – keli šimtai Eur. Tačiau dar matysime, nes derinimo procesas baigtas, bet eigoje dar galime gauti papildomų pastabų. Jų gali pateikti tiek organizacijos, tiek savivaldybės. Pateikėme savo matymą, tačiau į visas pastabas bus atsižvelgta, kad pavasario sesijoje galėtume priimti įstatymą, kuris leistų greičiau gauti leidimus ir aiškiai atskirtų atsakomybes.
Gavome pasiūlymų ir dėl infrastruktūros – kad tinklus būtų galima priduoti šiek tiek greičiau ir statybų procesai galėtų vykti sklandžiau, nes iki šiol turėjome tam tikrų užstrigimų. Taip pat siūloma paprasčiau užskaityti infrastruktūros įmoką ne tik pinigais, bet ir atliktais darbais.
VERSLO TRIBŪNA
Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje dėmesys vis dažniau krypsta ne į Vilnių, bet į miestus, kuriuose paklausa jau susiformavusi, o pasiūla jos vis dar nepasivijo. Ukmergė – vienas iš tokių atvejų. Mieste būsto ieško tiek vietos gyventojai, tiek atvykstantys darbuotojai, tačiau naujos statybos pasirinkimas iki šiol buvo itin ribotas. Toks atotrūkis tampa vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių tiek pirkėjų elgseną, tiek investuotojų susidomėjimą.
2025 m. „Omberg Group“ įmonėse fiksuojamas ryškus darbuotojų kaitos mažėjimas ir šių procesų stabilizavimas. Didžiausioje grupės bendrovėje „Omberg Construction“ darbuotojų kaita nuo 45 proc. 2023 m. sumažėjo iki 12 proc. 2025 m. Per tokį trumpą laiką pasiektas pokytis įmonei leido priartėti prie personalo ekspertų vadinamosios sveikos kaitos.
Iki gruodžio 18 d. investuotojai dar gali įsigyti 26 NT projektus per 8 metus išvysčiusios „KAITA Development“ obligacijų, siūlančių 10,5 proc. metinę grąžą dvejų metų laikotarpiui. Viena iš didžiausių Lietuvos NT plėtros bendrovių „KAITA Group“, šiuo metu sostinėje statanti apie 700 naujų būstų ir valdanti didžiausią nuomai skirtą portfelį šalyje, pritrauktas lėšas skirs Naujamiestyje ir Žirmūnuose vystomiems projektams.
Svarbiausiame Vakarų Lietuvos susisiekimo mazge prie Jakų žiedo (Tilžės g. 145) sparčiai auga „Jūros miestas“. Šiemet čia jau užbaigtos pirmojo 7370 m2 ploto „stock-office“ paskirties pastato statybos, o šalia jo pradėjo kilti dar du pastatai, kuriuose bus įrengtos 3500 m2 ploto patalpos prekybai ir maitinimo, grožio, sveikatingumo bei kitoms paslaugoms. Projektą vystančių „ANTAI Group“ atstovų teigimu, ateinančiais metais numatoma ne tik užbaigti antrąjį „Jūros miesto“ plėtros etapą, bet ir pradėti dar vieno „stock-office“ pastato statybas.
Teritorijų planavimo srityje taip pat matome iššūkių – siekiame sudaryti galimybes lengviau panaikinti tam tikrus planavimo dokumentus, pavyzdžiui, detaliuosius planus. Tai leistų greičiau ir paprasčiau planuoti tam tikras teritorijas.
Taip pat įvedame pokyčius, susijusius su statybos leidimų skaitmenizavimu. Šiuo metu daugiausia ginčų ir teismų kyla dėl statinių tūrio, pločio ir aukščio, kai išduodami leidimai. Pateikėme pasiūlymus, nuo kur ir kaip reikėtų skaičiuoti aukštį. Be to, siekiame įdiegti 3D modelį, kad projektinių pasiūlymų brėžinius būtų galima įkelti į sistemą ir ji automatiškai įvertintų, ar viskas atitinka reikalavimus. Tai ateityje padėtų išvengti ginčų, kurie šiandien dažniausiai kyla būtent dėl aukščio ir tūrio skaičiavimo.
Laukėme pasiūlymų, diskutavome su vystytojais, architektais ir projektuotojais, viską apibendrinome. Atliktas didelis darbas, pats projektas kartu su lydimaisiais įstatymais sudaro apie 143 puslapius. Tikimės ir daugiau pasiūlymų, tačiau esame įsitikinę, kad pakeitimai padės rinkai kvėpuoti, kuomet jie bus pilnai išdiskutuoti ir priimti.
Yra dar statybos techniniai reglamentai. Ar juos svarstoma tobulinti?
Taisome ir šią sritį. Pavyzdžiui, statybos techninis reglamentas, reglamentuojantis projekto sudėtį, apima apie 300 puslapių. Projekte matome tam tikrų dalių, kurias galima išimti, kad projektas būtų mažesnis, nepažeidžiant kokybinių reikalavimų. Taip pat siūlome atsisakyti kai kurių papildomų dokumentų, pavyzdžiui, architektų atestatų kopijų, kurių pateikimas nėra būtinas. Tai palengvintų patį procesą, sumažintų projekto apimtį ir paspartintų veiksmus.
Statybos įstatymas ir lydimieji įstatymai šiuo metu yra atviri diskusijoms, ir visą laikotarpį iki jų priėmimo galėsime kalbėtis konkrečių pasiūlymų apimtyje. Kiekvienas pasiūlymas bus išdiskutuotas ir apsvarstytas komitetuose. Jokių nemalonių netikėtumų čia neplanuojama.
Prieš mėnesį teismas galutinai panaikino Vilniaus mero vadinamąjį „medžių algoritmą“, kuriuo buvo įvedami papildomi reikalavimai dėl brandžių medžių kirtimų. Miestas matė poreikį labiau saugoti medžius nei dabar tai daroma. Vystytojai iš kitos pusės sako, kad nors ir nepalankiai vertino mero tvarką, tačiau aiškesnio reglamentavimo vis tiek reikia. Visuomenei irgi tai labai jautrus klausimas. Ar jūs matote poreikį peržiūrėti dabartinę tvarką dėl želdynų miestuose apsaugos, kurie įneštų daugiau aiškumo visoms pusėms?
Trečiasis ir ketvirtasis ketvirtis Aplinkos ministerijoje buvo aktyvus šia tematika. Dar nežinodami, kad bus taip, kaip įvyko Vilniaus miesto atveju, subūrėme ministerijoje želdinių grupę. Koregavome želdinių įstatymą, susitikome su savivaldybėmis, norėjome suprasti jų praktiką, kaip jie saugo želdinius, medžius ir kokia yra sistema pačiose savivaldybėse. Turėjome diskusijas tiek su architektais, projektuotojais, arboristais ir pamatėm, kad čia tikrai yra kur pasitemti.
Šiuo metu esame parengę Želdynų įstatymo pakeitimus, ministro įsakymą dėl želdinių apsaugos vykdant statybos darbus, taip pat peržiūrime statybos techninius reglamentus, kuriuose galėtų atsirasti normatyvai – kaip želdiniai mieste turėtų atrodyti. Žiūrime ne tik į tai, kaip želdinius saugoti ir kaip tai turėtų vykti statybų metu, bet ir kiek bei kur jų turėtų būti. Matome, kad kai kurios savivaldybės į tai nekreipia dėmesio – šią problemą taip pat reikia spręsti. Matom, kad kitos savivaldybės, kur yra daugiau žalumos, turi geresnę nuomonę. Bet bendros tvarkos tikrai reikia. Rengiam, kad tvarka būtų bendra, aiški ir reglamentuota, nes miestuose želdiniai yra ypatingai svarbu.
