Ilgai laukusi dar palauks?
ES ir Kanados derybos dėl ekonomikos ir prekybos susitarimo CETA buvo ilgos ir komplikuotos – truko net 7 metus. 2016 m. spalį pagaliau toks susitarimas buvo pasirašytas. 2017 m. vasarį CETA ratifikavo Europos parlamentas. Ką reiškia dvišalei prekybai šis susitarimas? Pagal jį naikinama 99% ES ir Kanados tarpusavio prekybos muitų. „CETA yra geriausias prekybos susitarimas, kurį ES kada nors yra sudariusi“, – teigė Vokietijai atstovaujantis europarlamentaras Manfredas Weberis (VŽ, 2017 06 27). CETA pagerins mūsų šalies prekių ir paslaugų patekimo į Kanados rinką sąlygas, leis Lietuvos įmonėms dalyvauti šios šalies viešuosiuose pirkimuose, prisidės ir prie darbo vietų kūrimo, ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Visa tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui: didžiausia nauda prognozuojama tekstilės, aprangos, baldų, elektroninių ir optinių gaminių, lietuviškų maisto produktų eksportuotojams. Atsivers 35 mln. gyventojų turinčios šalies, pasižyminčios didele perkamąja galia, rinka. Skaičiuojama, kad įsigaliojus CETA lietuvių verslas kasmet papildomai uždirbs iki 5–7 mln. Eur. Pradėjus veikti sutarčiai, Lietuva iš jos bus viena labiausiai laiminti Europos Sąjungoje. Šiuo metu Lietuvoje 150 kompanijų eksportuoja produktus į Kanadą – 80% iš jų yra mažos ir vidutinės įmonės. Dėl muitų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai kasmet sutaupytų daugiau kaip 1 mln. Eur mokesčio. Lietuva taptų patrauklesnė investuotojams iš Kanados – dėl skaidraus, aiškaus ir nuspėjamo teisinio investicijų ir jų apsaugos reglamentavimo.
Susitarimas, kad įsigaliotų visa apimtimi, turi būti ratifikuojamas ES šalių nacionaliniuose parlamentuose. Daugumo ES šalių parlamentai jau yra pradėję ratifikavimo procedūras, nemaža dalis jų jau patvirtino – pvz., Latvija tai padarė prieš metus. Lietuvos Seimui ratifikuoti CETA buvo pateiktas dar praėjusių metų birželį. Buvo ruošiamasi jį patvirtinti liepą, vėliau balsavimą žadėta nukelti į rudens sesiją. Procesą sustabdė Sveikatos reikalų komitetas (SRK). „Valstietė“ Agnė Širinskienė, iki lapkričio pabaigos buvusi šio komiteto pirmininkė, aiškino, kad darbo komitete krūvis – didžiulis, o ji ir pati dar neįsiskaičiusi į sutartį. Regis, neįsiskaitė iki šiol, – nei ji, migravusi jau į kitą komietetą, nei pirmininke tapusi kita „valstietė“ Asta Kubilienė. Sutartis gerokai „užmarinuota“ – praėjo 9 mėnesiai, o komitetas taip ir nerado laiko jos apsvarstyti. Negana to – net į darbotvarkę nė karto neįtraukė.
Kuo gi taip užsiėmęs „sveikatos sergėtojų“ bastionas? Ogi pernai ilgai „vargo“ su „valstiečių“ pakinkytu arkliuku – Alkoholio kontrolės įstatymo projektu, lankė Druskininkų sveikatos priežiūros įstaigas, susitiko su kolegomis iš Čekijos ir t. t. O šiemet? Juk plenarinių posėdžių nei sausį, nei vasarį nebuvo. Komitetas posėdžiavo – per 2 mėnesius vieną kartą! Vasario 14 d. net dvi valandas lankė Santaros klinikų filialo vaikų ligonines. Beje, SRK – ne išimtis. Nepervargsta ir į kitus komitetus deleguoti parlamentarai: keli šiemet posėdžiavo vieną kartą, dar keli – du kartus. Seimo plenariniai posėdžiai nevyksta, atostogos parlamentarams neįteisintos, rinkėjai turi teisę paklausti: ką gi veikia „užimtumu“ besiskundžiantys parlamentarai?
VŽ nuomone, Sveikatos reikalų komiteto, švelniai tariant, abejingumas svarbiai sutarčiai, be kita ko, lemiančiai ir verslo plėtros sėkmę, yra indikatorius, parodantis tautos išrinktųjų požiūrį į darbą ir pareigas rinkėjams. Kanada ilgai laukė, palauks dar? Nes kai kuriems parlamentarams vis atsiranda „svarbesnių“ reikalų – reikia išsiskalbti mundurus, gulti kryžiumi už vedlius ir jų verslo „skaidrumą“ etc.
