Muitų mėsmalė: vienus Lietuvos verslus nesunkiai kliudytų, kitus prispaustų visa jėga, bet daugelis dar nežino

Papildyta Ingridos Grikpėdienės, UAB „VMG Wood Invest“ vadovės, komentaru.

„Kol kas dar tikslinamės su kolegomis Jungtinėse Valstijose. Ar išimtis farmacijai bus taikoma ir medicinos priemonėms, kokia informacija yra pateikta JAV muitinei – dar nežinome, aiškinamės“, – sako Sigitas Žvirblis, maždaug 15% pasaulinio kvėpavimo sistemų sektoriaus užimančios UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius.

Įmonės Visagino ir Pabradės padaliniuose dirba apie 2.200 darbuotojų – daugiau nei pusė visų „Intersurgical“ darbuotojų pasaulyje. Grupė turi 28 įmones ir 6 gamyklas. Lietuvos padalinys sudaro daugiau nei pusę visos grupės gamybos.

„Intersurgical“ specializuojasi reanimacijos ir intensyvios terapijos, anestezijos, deguonies ir aerozolio terapijos bei oro takų priežiūros produktų gamyboje. Įmonė gamina daugiau nei 600 gaminių. 

[infogram id="8120fafb-495e-46ff-b997-91383556c5a0" prefix="k7m" format="interactive" title="Stambiausi Lietuvos eksportuotojai į JAV 2023 m."]

Ar JAV 20% muitų tarifą taikys ir įvežamiems baldams tikina dar nežinantis ir Jonas Krutinis, AB „Vilniaus baldai“ vadovas.

„Tiksliai nieko nežinau, tad negaliu atsakyti. Iš savo pirkėjo Lietuvoje dar jokios žinios nesulaukėme“, – teigia vadovas.

„Vilniaus baldams“, kaip ir kitoms baldų gamybos įmonėms – „Fredai“, „Ikea Industry Lietuva“, „Sakuonai“  ar „Fitsout“– JAV yra viena iš pagrindinių eksporto krypčių.

„Sakuonos“ eksportas į JAV šiuo metu sudaro 11% visų pardavimų. Šiuo metu tiek „VMG Wood Invest“, tiek pirkėjai analizuoja informaciją apie JAV sprendimą dėl muitų taikymo ES gamintojams, taip pat ir kokiai produkcijai būtų, jeigu būtų, taikomos išimtys. Atlikus vertinimą bus galima pateikti daugiau informacijos“, –komentuoja Ingrida Grikpėdienė, UAB „VMG Wood Invest“, kuriai priklauso „Sakuona“, vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad JAV nėra „Sakuonos“ eksportuojamos produkcijos (lenktos faneros gaminiai) gamintojų. Taigi, pakeisti importuojamų prekių vietinių gamintojų produkcija galimybės nebūtų. 

Didesni muitų tarifai „nugultų“ prekės kainoje galutiniam vartotojui, o tai, anot jos, sudarys prielaidas poreikio mažėjimui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Mindaugas Šeštokas, elektronikos produktų gamybos UAB „Kitron“  generalinis direktorius ir viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai, skaičiuoja, kad iš Lietuvos įmonės į JAV iškeliauja apie 12% visos produkcijos. Tik šiuo metu nežinoma, ar jai visai bus taikomi muitai.

„Net jeigu ir visai į JAV eksportuojamai produkcijai būtų taikomi muitai, tai neturės labai didelio poveikio – grupė turi gamyklų Europoje ir joms gali būti perorientuotas eksportas“, – kalba M. Šeštokas.

Jis priduria, kad nepaisant to, kad jeigu net dalis eksporto muitų išvengtų, neapibrėžtumas ir nestabilumas ekonomiką neabejotinai paveiks.

Plūs į Europą

Kaip įspėja Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, jei Amerika užsidaro, perteklinė gamyba, kuri anksčiau keliavo į JAV, dabar turės ieškoti naujos rinkos. Ir ji ją ras – Europos Sąjungoje. Atviroje, ekonomiškai stiprioje, bet politiškai vangioje rinkoje.

„Kinijos, Indijos, kitų Azijos šalių produkcija plūs į Europą. Kai kuriais atvejais – per ES kaimynes, kai kur – per legalius prekybos kanalus, tačiau rezultatas tas pats: ES taps pasaulinės perteklinės gamybos saugykla. Ir kai kas tai vadina „netiesioginiu poveikiu“, bet iš tiesų tai bus tiesioginis smūgis mūsų gamybai, konkurencingumui ir darbo vietoms“, –  LPK pranešime cituojamas jos vadovas.

Plungės rajone veikianti  vinių gamybos UAB „Litnaglis“ į JAV eksportuoja maždaug 75% produkcijos. Nuo kovo 12 d. į šią rinką įvežamiems įmonės gaminiams jau taikomas 25% muitas, o Mindaugas Bondauskis, „Litnaglio“ savininkas ir vadovas, neturi informacijos, ar bus pritaikytas ir 20% muitas. Jeigu taip atsitiktų, įmonę tai stipriai paveiktų.

„Šiandien skaitome teisės aktus ir ten parašyta aiškiai, kad nauji muitai nesumuojami. Bet  matome, kad Kinijai muitai buvo susumuoti. Aiškinamės su Amerikos teisininkais, bet ir jie kol kas nieko negali pasakyti. Laukiame“, – aiškina verslininkas.

Europos Sąjunga, anot jo, turėtų imtis žingsnių, kad mokesčių našta ES įmonėms būtų sumažinta. Tačiau kol kas išsakomas tik susirūpinimas ir girdimi tik svarstymai.

„Tik žadama, kad bus kažkas daroma, bet be datų ir be skaičių, tai tik nuogi lozungai. Jokios informacijos, kas daroma, kas gali vykti“, – piktinasi M. Bondauskis.

Jeigu nutiktų pesimistinis scenarijus, jis tikėtųsi, kad ES pasakys taip, kaip Kanada: mes tikrai pasirūpinsime savo darbo jėga. Tai konkretu.

Vis tik, jis tikisi, kad pesimistinis scenarijus nebus realizuotas. Ir verslo spaudžiama Europos Komisija pradės veikti aktyviau, ieškoti sprendimų ir išeičių.

„Mus tai labai stipriai paveiktų, būtų prasti popieriai. Bet tikimės, kad Europos Sąjungos politikai imsis veiksmų“, – vilties nepraranda verslininkas.

„Litnaglio“ vinys JAV naudojamos pakuotės, statybų ir kituose sektoriuose.

Nors į JAV Lietuva daugiausiai eksportuoja naftos produktų, Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpo įvesti nauji muitai netaikomi naftos, dujų ir rafinuotų produktų importui.

„Reuters“ rašo, kad išimtis bus palengvinimas JAV naftos pramonei, kuri išreiškė susirūpinimą, kad nauji mokesčiai gali sutrikdyti srautus ir padidinti išlaidas viskam, pradedant Kanados žaliavine nafta, kuria aprūpinamos Vidurio Vakarų naftos perdirbimo gamyklos, ir baigiant Europos benzino ir dyzelino kroviniais, gabenamais į rytinę pakrantę.

Naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ nurodė, kad įdėmiai seka situaciją, bet kol kas galimo muitų poveikio nekomentuoja.