„Textale“ kuria tekstilės atliekų tvarkymo organizaciją

Abi organizacijos sieks kurti tekstilės atliekų pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą.

„Europos Sąjungos tekstilės žiedinės ekonomikos politika įgauna aiškesnius kontūrus, prie jų prisitaikyti turės visi importuotojai ir gamintojai. Akivaizdu, kad jau artimiausioje ateityje visi tekstilės gamintojai ir importuotojai Lietuvoje turės du pasirinkimus – mokėti taršos mokestį arba burtis į organizaciją“, – organizacijos pranešime cituojama Viktorija Nausėdė, „Textale“ vadovė.

Jos teigimu, kuo anksčiau gamintojai ir importuotojai perims drabužių, avalynės ir kitos tekstilės atliekų tvarkymo klausimą į savo rankas, tuo efektyviau bus patenkinti jų interesai ateityje. Įpareigojimų įgyvendinimas per organizaciją verslui sumažins finansinę naštą.

„Textale“ pavadinimu keletą metų veikė žiedinės mados sprendimų platforma. Tačiau atskyrus komercinę ir atstovavimo veiklas, žiedinės mados platforma veikia su „Looptex“ prekės ženklu, o asocijuota struktūra – „Textale“ vardu.

Anksčiau „Verslo žinios“ rašė, kad tekstilės gamintojus ir importuotojus vienijanti organizacija „Refabrik“ inicijuoja gamintojų bei importuotojų atsakomybės sistemos Lietuvoje kūrimą.

„Svarbu sukurti patogią gamintojams ir importuotojams priklausančią infrastruktūrą, kad gyventojams būtų paprasta atiduoti naudotą tekstilę. Tai ne tik konteinerių tinklo plėtra, bet ir socialinės akcijos bei gyventojų švietimas – žinių sklaida apie tekstilės gaminių rūšiavimą bei apie tai, kas vyksta, kai ji surenkama iš konteinerių“, – aiškino  Saulius Budrevičius, „Refabrik“ valdybos pirmininkas.

Nuo šių metų pradžios nebenaudojamos tekstilės gaminių rūšiavimas buityje ir atskiras jų surinkimas ES tapo privalomu. Vėliau  visose ES valstybėse bus įvedama išplėstinė gamintojo ir importuotojo atsakomybė už tekstilės gaminius.

Nauji mokesčiai didina riziką

Neseniai „Textale“ inicijuota diskusija sulaukė didelio rinkos dalyvių susidomėjimo. Joje dalyvavo tokios sektoriaus įmonės, kaip „Aprangos grupė“, „Audėjas“, „Decathlon“, „IKEA“,„Tebesa“, mažmeninės prekybos atstovai.

„Šiuo metu Lietuvos tekstilės gamintojai išgyvena sudėtingus pokyčių laikus, todėl kiekviena papildoma atsakomybė, kuri susijusi su dar vienu apmokestinimu, dar labiau didina verslo riziką“, – pažymi Darius Liutkevičius, UAB „Audėjas“ vadovas.

ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisinę bazę, anot jo, turi vykti taip, kad vietiniai gamintojai ir eksportuotojai patirtų mažiausią įmanomą mokestinę naštą.

Vilma Sabaliauskienė, advokatų kontoros „Widen“ advokatė atkreipia dėmesį į pasiteisinusią praktiką kituose sektoriuose.

„Kitų sektorių geroji praktika rodo, kad gamintojų ir importuotojų pareigas naudingiausia įgyvendinti per kolektyvines gamintojų ir importuotojų asociacijas. Prisijungusioms įmonėms mažėja atliekų tvarkymo kaštai ir administracinė našta, atsiranda konkurencinis pranašumas, padaugėja galimybių pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis“, – pabrėžia teisininkė.

Tekstilės vartojimas Europoje daro ketvirtą didžiausią poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Kasmet ES susidaro apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų (namų tekstilė, techninė tekstilė, gamybinės atliekos, drabužiai, avalynė). Iš jų – 5,2 mln. tonų yra drabužiai ir avalynė, tai 12 kilogramų vienam ES gyventojui per metus. 

78% visų šių drabužių, avalynės, namų ir techninės tekstilės nėra išrūšiuojama atskirai, todėl galiausiai yra sudeginama arba pašalinama sąvartynuose.