„Margasmiltės“ anhidrito projektas: ketinimų protokolas su ERPB ir baigiami derinti dokumentai

„Kol kas informacija saistoma konfidencialumo sutarčių. Šiame etape nieko negalime skelbti, nei su kuo dirbame, nei su kuo deramės“, – kalba Mantas Morkvėnas, „Margasmiltės“ vadovas ir vienas akcininkų.

Praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma, kad 2024 m. bendrovė „pradėjo derybas su investuotojais iš Lietuvos ir jų užsienio partneriais dėl finansavimo anhidrito projektui – tunelio statybai“.

Bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad pasirašytas ketinimų protokolas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB).

„Nueitas ilgas kelias ir daug padaryta. Taip, procesas ilgas, bet rezultatų dar reikia palaukti“, – apie projektą kalba M. Morkvėnas.

Nuo šių metų spalio vidurio pasikeitė „Margasmiltės“ akcininkės UAB „Unique stone holding“ sudėtis. Šiuo metu „Unique stone holding“ priklauso trims fiziniams asmenims ir nuo spalio ketvirtadalį akcijų perėmusiai UAB „Digital real estate“.

Finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad „Margasmiltė“ yra išleidusi 1 mln. vienetų konvertuojamųjų obligacijų, jų išpirkimas numatytas 2025 m. kovo 3 d.

Anhidrito projektui skirtos išlaidos 2023 m. pabaigoje sudarė 4,9 mln. Eur. Po metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4,4 mln. Eur. Tai įmokos už konvertuojamas obligacijas, gautos paskolos, mokėtinos palūkanos.

„Daug darbų padaryta. Nors fizinių investicijų dar nepradėjome, visi dokumentai jau parengti arba baigiami rengti. Apie darbų grafiką galėsime kalbėti po pusmečio“, – ragina luktelėti  vadovas.

Šiuo metu „Margasmiltė“ turi 2 darbuotojus.

Kaip „Verslo žinios“ rašė, „Margasmiltė“, kuriai 2010 m. Lietuvos geologijos tarnyba yra išdavusi leidimą Kauno rajone Pagirių kaime naudoti anhidrito išteklius, įrengiant požeminę kasyklą, projektuoja pastatą. Dabar antžeminius objektus leidžiantys statyti dokumentai bei techniniai projektai – parengti ir patvirtinti. Poveikio aplinkai vertinimas atliktas ir patvirtintas. Licencijos ir leidimai įsigyti.

Planuojama gaminti mėlyno ir pilko matmenų akmens blokus ir plokštes, bendra gamyba viršys 50.000 t per metus.

Anksčiau buvo skelbiama, kad anhidrito ištekliai yra išsidėstę 235 ha plote. Apskaičiuota, kad jame galima išgauti 235,2 mln. t anhidrito ir 38,4 mln. t gipso.

Projektuojant objektą buvo nurodyta, kad požeminėje kasykloje vienoje pamainoje dirbs penki žmonės, projektuojamame anhidrito plokščių ceche vienoje pamainoje bus 6–8 darbuotojai.

„Kitos paskirties pastatas (anhidrito plokščių cechas) sudarytas iš trijų patalpų blokų: anhidrito gavybos įrenginių linijos ir dviejų techninių (pagalbinių) patalpų. Pagrindinį anhidrito gavybos įrenginių linijos bloką sudaro plokščių, plokščių pjovimo patalpos“, – taip projektiniuose pasiūlymuose buvo apibūdintos technologinės linijos.

Technologinis procesas numato, kad dauguma plokščių bus padengiamos epoksidine derva, šlifuojamos ir poliruojamos deimantiniais įrankiais bei abrazyvinėmis medžiagomis.

2014 m. britų kompanijos „Wardell Armstrong“ ekspertų pagal vadinamąjį JORC standartą atlikta ataskaita rodė, kad atlikti anhidrito gavybos techniniai ir ekonominiai skaičiavimai leidžia tikėtis, jog, investavus į anhidrito šachtų komplekso ir gamyklų statybas 50 mln. Eur, šios investicijos atsipirktų per 7 metus.

Kliūčių pilna istorija

„Margasmiltė“ buvo įsteigta 2007 m., tačiau išgarsėjo 2009 m., kai paviešintas projektas, kuris turėjo keliems dešimtmečiams padaryti Lietuvą ne tik svarbia pasaulio naudingųjų iškasenų sektoriaus žaidėja, bet svarbia turizmo šalimi. 

Įmonė žadėjo naują pramonės šaką, užtikrintą eksportą ir didžiulius mokesčius valstybei.

„Tai tokia žaliava, be kurios statybų ir chemijos pramonė negali apsieiti, o didieji klodai pasaulyje jau iškasti. Daugelis didžiulių statybinių medžiagų gamintojų kaip „Knauf“ ar „Lafarge“ baigia eksploatuoti telkinius ir pasiliko tik rezervą, kad po ranka turėtų žaliavos, jei būtų sunku jos nusipirkti“, – tuomet kalbėjo Tomas Bodrije, „Margasmiltės“ atstovas, inicijavęs anhidrito šachtų projektą.

Investuotojas, žadėta, greit atsiras, bus įdarbinta apie 200 žmonių, užsakymų gaus statybų bei transporto bendrovės, o iškasus šachtą netiesiogiai bus sukurta apie 700 darbo vietų.

Bet, kaip jau įprasta, vos pajudėjo mūsų šalyje dar negirdėtas kasyklų verslo projektas, prieš šachtas sujudo Pagirių bendruomenė, kuri reikalavo projektą uždrausti, pasidalinti bendrovės akcijomis, inicijavo bylas teismuose.

2010 m. pabaigoje leidimą kasti anhidritą T. Bodrije pasikabino ant sienos. Ir pažadėjo – 2012 m. anhidritas jau bus keliamas į dienos šviesą. Tačiau, pradėjus bendrauti su investuotojais, sulaukta bylos dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kurios leistinumą ginčijo Pagirių bendruomenė. 

Vėliau mineralo gavybos procesas turėjo sulaukti, kol bus patvirtintas naujas rajono bendrasis planas, o tuomet ir kasyklos sklypo detalusis planas.

Po dvejų bylinėjimosi metų, 2013 m., galutinai patvirtinta, kad leidimas naudoti anhidrito išteklius „Margasmiltei“ išduotas teisėtai. Statybas ketinta pradėti 2014 m. 

Per pastarąjį dešimtmetį grandiozinis projektas, kuriam įgyvendinti įsteigtos „Margasmiltės“ akcijos perėjo per kelias rankas, kelis kartus susitraukė. Ir nors šiuo metu įmonės interneto svetainėje teigiama, kad anhidrito poreikis didesnis už pasiūlą, realūs darbai dar tik popieriuje.