Lietuvoje kuriama nauja technologija COVID-19 pacientų terapijai
„Dėl viruso pobūdžio reikalingos į tiesioginį infekcijos procesų slopinimą nukreiptos terapinės priemonės. Įvertinę, kad šiandien viruso sukeltos infekcijos gydymui turime ribotą vaistų skaičių, ėmėmės ieškoti tikslinių priešvirusinių priemonių, leidžiančių slopinti COVID-19 invaziją, replikaciją šeimininko ląstelėse ir infekcijos plitimą“, – išplatintame pranešime cituojamas Vidmantas Petraitis, instituto vadovas, „Weill Cornell“ medicinos universiteto Infekcinių ligų skyriaus profesorius.
Pasak jo, kolegai Povilui Kavaliauskui pristačius naujos kartos slopiklių idėją, nuspręsta dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtame idėjų konkurse „Life saving-innovations: stop COVID-19“.
Pasirašiusi finansavimo sutartį pagal priemonę „Inostartas“, projekto komanda ėmėsi kurti viruso prikibimą slopinančių preparatų prototipą.
Naujų kandidatų prieš sparčiai mutuojančio SARS-CoV-2 viruso formas aptikimui bus pritaikyta institute jau sukurta mažųjų molekulių priešvirusinių terapinių kandidatų paieškos platforma.
„Patirties įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus jau turėjome, bet greitas mažųjų molekulių koncepcijos kūrimas bei rekombinantinės virusinės technologijos įvaldymas bei pritaikymas priešvirusinio aktyvumo tyrimams buvo iššūkis“, – pasakoja Povilas Kavaliauskas, instituto Patologinės mikrobiologijos skyriaus vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biologinių tyrimų centro infekcijų modelių specialistas.
Šiuo metu jau vyksta aktyvaus laboratorinio testavimo etapas: vertinamas sukurtų ir susintetintų junginių priešvirusinis aktyvumas.
Didelis potencialas
Pranešime rašoma, kad, siekiant įvykdyti užsibrėžtas veiklas, projekte dalyvauja biomedicinos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos ir sintetinės chemijos žinias ir ilgalaikę ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų patirtį turinti komanda.
Gintas Kimtys, MITA vadovas, teigia, kad, suteikdama prioritetą konkurso „Life saving-innovations: stop COVID-19“ paraiškų vertinimui ir konsultacijoms, agentūra skatina mokslo žiniomis grįstų inovacijų kūrimą, o kontaktą su agentūra užmezgę inovatoriai jau teikia naujas paraiškas pagal kitus kvietimus.
VŽ neseniai rašė, kad Lietuvoje susiklostė ypatingos aplinkybės, kai biotechnologijų sektorius gali pasiekti proveržį.
Šalyje jau veikiančios biotechnologijų bendrovės įsitikinusios, kad dabar puiki proga Lietuvoje formuoti aukšto lygio klasterį ir jeigu valstybė, kaip jai siūloma, taps mokslo ir verslo partnere, o sektorius taps prioritetinis, biotechnologijos gali šalies ekonomiką kilstelėti į aukštesnį lygį.
