Gal Aplinkos ministerijoje dirba kenkėjai?
Įstatymas numato, kad duomenis GPAIS privalo teikti atliekų tvarkytojai, supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai, taip pat dalis bendrovių, kurių veikloje susidaro atliekų. Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, tokių subjektų šių metų pradžioje buvo 30.000. Dar tik pradėjus diegti GPAIS jau buvo aišku, kad problemos užprogramuotos. Ką kalba verslininkai, kuriems priskirta prievolė teikti duomenis minimai sistemai? „Didžiulė administracinė našta“, „Reikalavimai pertekliniai“, „Neapibrėžti kriterijai“ – tokius ir panašius priekaištus žeria jie. „GPAIS yra labai geras ir reikalingas dalykas, kontrolė atliekų sektoriuje būtina. Tačiau kol kas GPAIS funkcionalumas yra tragiškas. Pažymas apie atliekų sutvarkymą ir toliau ranka išrašome“, – VŽ pasakoja Andrius Markevičius, padangų tvarkymo UAB „Antrinis perdirbimas“ direktorius. Informacinių technologijų klestėjimo amžiuje – pažymos ranka?
Vienas deklaruotų sistemos kūrimo tikslų buvo administracinės naštos verslui sumažinimas. Kol kas rezultatas – priešingas: daliai įmonių teko samdyti papildomų žmonių, kurie užsiima tik duomenų teikimu minėtai sistemai, kitos šią funkciją delegavo vadovams ar vadybininkams, iš kurių šis darbas atima daugybę laiko ir atitraukia nuo tiesioginių pareigų. „Per tuos metus, kai baigėsi GPAIS pereinamasis laikotarpis, visiškai niekas nepagerėjo“, – guodžiasi Greta Varnaitė-Venskienė, UAB „Starna“ komercijos direktorė. Netobulos ir painios sistemos įkaitėmis tapusios įmonės pildo ją kaip išmano, rizikuodamos pažeisti įstatymus. Apsunkina verslą ir pertekliniai reikalavimai. Vienas jų – gamintojai ir importuotojai, vesdami gaminių apskaitą, prie kiekvieno privalo nurodyti veiklos būdą, t. y. ar gaminiai tiekiami mažmeninei, didmeninei, nuotolinei prekybai. Įmonių atstovai stebisi, kad iki šiol niekas neatsakė, kokia iš tokios informacijos nauda valstybei ar verslui. Juk nuo to nepriklauso nei taršos mokestis, nei atliekų tvarkymo užduotys. Verslininkai sako, kad didžiulę administracinę naštą galėtų pateisinti tik vienu atveju – jei sistema užtikrintų, kad visiems rinkos dalyviams taikomi reikalavimai ir administracinė našta yra tokie patys. Tačiau, pasak Alfredo Skinulio, Aplinkos instituto vadovo, tie rinkos dalyviai, kurie anksčiau laikėsi reikalavimų, jų laikosi ir dabar, o tūnoję šešėlyje ten ir pasiliko.
AM buvo suburta darbo grupė GPAIS tobulinti, į kurią įsijungė ir verslo atstovai. Tačiau pastarieji aiškina, kad ji dirba daugiau garui nuleisti, sudaryti iliuziją, kad į verslo balsą įsiklausoma. Tad rezultatų iki šiol nematyti, nors AM atstovai tikina, kad, nepaisant kai kurių trūkumų, GPAIS projektas pasiekė pagrindinius keltus tikslus.
„Kai kurie trūkumai“ irgi yra trūkumai, juolab kad verslui jie gerokai apsunkina gyvenimą, o iki tikrųjų sistemos tikslų dar toloka. VŽ nuomone, žaliesiems esant valdžioje ši problema turėtų būti kur kas greičiau išrišama. Gal pretendentas žaliuosius vesti į rinkimus pamąstytų, ar toks aplinkos ministras tinkamas eiti pareigas, gal paauklėtų jį? O Ramūnas Karbauskis, susiruošęs eiti į liaudį, gal tegul pirma susitvarko savo kieme ir pradeda nuo AM – gal kur po stalu užsilikęs tūno ir koks „amžinai kenkiantis“ konservatorius?
