Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-11-18 11:00
RĖMIMAS
2025-11-17 06:00
2025-11-15 11:20
RĖMIMAS
2025-11-14 06:00
2025-11-12 14:00
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Fainai kai teisejux...O tai kam pasiraš tokią sutartį kurios paskui nenori vykditi?
O tai teisėjas turi nuspręsti, koks pakėlimas "yra per daug"? 19% 2% 7,5% Ir tas galiotų visoms sutartims, ar kiekvieną kartą reiktų eiti pasiklausti teismo iš naujo?
Pagaliau normalus sprendimas
Na infliacija neveikia visų vienodai. Sutartyje jei įrašyta, kad pagal infliacijos indeksą, tai vadinasi pagal infliacijos indeksą ir bus, bet kaip ir jau 5+ metų kritikavau, VKI (buitiškai vadina infliacija) neatspindi bendro kainų lygio, netinka ne vartotojų prekių kainoms indeksuoti. Nieko, dabar užtat visose sutartyse ir viešojo sektoriaus dokumentuose pradeda atsirasti BVP defliatorius, išmoko :)
Tai VKI ir neturi tikti tokioms sutartims. Jeigu naudoji plaktuką skylėm gręžti, tai rezultatas gali būti nekoks... Jau net statybų kainų indeksas geriau. Galima ir patį VKI su lubom naudoti. Kai komercinio turto nuomą suriši su "bandelių ir miltelių kaina", tai pasekmės gali būti įdomios
Visa Lietuva (fiksuoti įkainiai, įsigijimo, panaudos sutartys, viskas kur kainos indeksuojama) iki pat 2022 m. naudojo VKI (su retomis išimtimis), t.y. plaktuką skylėms gręžti ir bėdų nematė, nes VKI ir defliatorius ėjo lygiagrečiai ir buvo vos ne identiški. Tik gavome energijos kainų šoką, ir išsiskyrė keliai.
gal geriau tada indeksuoti pagal konkreciu sanaudu augima ? - vanduo, elektra, zemes mokesciai ir pan.
Galutinio naudos gavėjo pelną irgi reikia indeksuoti, nuoma nėra apie sąnaudų padengimą, o yra apie pelną.
Tai gudragalviai teisininkai kaip suprantu nesugeba numatyti lubų ir po to savo nekompetenciją maskuoja toliau apkraudami ir taip perkrautus teismus? Cirkas :)
Visiškai pritariu
Teismai ne perkrauti, o dirbti nesugeba. Atsakovas tempia gumą, teismas nenumato sankcijų už tai. Teismas nustato datą, kada priims sprendimą, priima dar po pusės metų nuo savo paties nustatyto termino.
Krasta negali mokėti +20% nuomos, o Janė iš Pagėgių gali mokėti +20% už grietinę ar Džamšutas +20% už kambarį Krasnūchoje. Įdomi logika. iš straipsnio nesupratau, ką bando ginčyti Krasta - kad įmonė gali nesilaikyti pačios sudarytos sutarties, jei ji tampa mažiau pelninga? LT jau seniai galioja teismų praktika, kai kainos padidėjiams ar sumažėjimas negali būti laikomas force majeure, nes tokiu atveju visi galėtume nuolatos teismuose pliektis su visais. Pasirašai fiksuotos elektros kainos kontraktą, o kaina - nukrenta - į teismą. Nusiperki fiksuoto pelningumo obligaciją, o EURIBOR pakyla - į teismą :) Žodžiu, šitas ginčas atrodo tėra pelningas advokatų deal'as :0 Beja, kiek pabrango bimbalas nuo kokių 2021 iki 2023 m.? :) Ar kartais ne daugiau nei nuoma?
Indeksavimas pagal VKI yra absoliuti nesąmonė, išrasta turto turėtojų ir skirta tik jų pelnui nepagrįstai padidinti. VKI veikia vartotojų krepšelį o ne turtingus NT savininkus, kurią grąžą įtakoja iš esmės ilgalaikių palūkanų pokyčiai. Ypač kai VKI pasiekia 20% ar pan. Iš esmės nuomos kaina turėtų keistis tik tiek, kad NT savininkui užtikrintų tokią pačią realią grąžą kaip ir sutarties sudarymo momentu. Kadangi dėl infliacijos keičiasi pinigų kaina (t.y. atsiranda pelningesnių alternatyvų rinkoje kai pvz. kyla palūkanos) reikėtų nuomos kainą keisti tiek kiek pasikeitė ilgalaikių palūkanų normos (tik pinigų kaina, o ne jokiu būdu VKI) per periodą. Ir tas judesys turėtų būti į abi puses t.y. palūkanom (pinigų kainai) krentant, turėtų mažėti ir nuomos kainos.
o turtingi NT savitinkai batono neperka?
Indeksacija ne apie batono įpirkimą. Indeksacija, kad ilgalaikes sutartis sudaryti būtų paranku. NT nuomos indeksacija turėtų eiti pagal NT nuomos kainų indeksą pagal miestą. Oberhaus bent jau skelbdavo. Nes situacija gaunasi tokia, tarkime mokėjai 10€/m2, infliacija dėjo 20% ir pagal tokią sutartį turėtum mokėti 12€/m2, o realybėje, atlaisvėjo patalpų ir NT nuomos kainos krito ~20% ir rinkoje panašias patalpas išsinuomosi dabar už 8€/m2, o ne 12€/m2.
Gal ir taip, jeigu būtų kalba apie patalpėles ar butelius, kur susipakavai daiktus ir viskas. Bet visiškai ne taip, jeigu mes kalbame apie rimtus ir išskirtinius objektus. Tiesiog nėra svarbu, kad kažkur kažkokios patalpos yra laisvos ir nuomojamos pigiau. Jiems negroja "atlaisvėjo patalpų ir kaina nukrito". Infliacija veikia tavo galimybes kažką daryti su gautu pelnu. Jeigu batono (arba jachtos), NT kaina pakilo 20 proc., tai nori, kad tavo investicija atgrotų tą skirtumą. Bet šiaip šalys laisvos susitarti ir indeksaciją pagal NT nuomos kainas, jeigu tik yra noro.
tai jeigu EURIBOR nuo 0 iki 3.7 proc pakilo reiskia tiek ir nuomos kaina reiktu ?
Pilieti, ar kartais ne pats sau prieštaraujate? Reali grąža = nominali grąža - infliacija. Tai norite, kad reali grąža būtų konstanta, tai nominali grąža privalo judėti kartu su infliacija :) :) :) Ar Jūsų liežuvos (t.y. pirštukai) greitesnis nei smegenys? :)
Tai aišku, priklauso nuo patalpų. Jei pagal užsakymą statyta specifinis projektas, o ne pvz. ofiso patalpos, tada indeksuosi pagal finansavimo kaštus labiau, nei pagal BVP augimą, nes taip abi pusės patirtų mažesnę riziką. Bet jei tai likvidus turtas, t.y. kur keičiasi nuomininkai, tada labiau norėsi sieti su rinkos kaina, nes esant nuomos kainai ženkliai aukštesnei nei rinkos, tiesiog keisis nuomininkas, tada prarandi pajamos, kol pasikeičia, reikia remonto papildomai ir t.t. Tai suinteresuotas, kuo mažesne rotacija, bet kartu ir kad kaina nebūtų per maža. O turto vertė niekur nedingsta.
Čia vis dar apie Krasta patalpas? Finansavimo kaštai yra tavo išlaidos, o ne pelnas. Už pelną perkamos jachtos ir batonai. Jeigu indeksavus pagal finansavimo kaštus išeina nebe dvi jachtos, o tik 1,5 jachtos, tai vadinasi realus (ne nominalus) pelnas sumažėjo. Jeigu nori ne kitam pinigus uždirbti, o pats būti NT magnatu - stataisi savo ofisą. Ir tada "nuoma" indeksuojasi pagal finansavimo kaštus.
Normaliam pasaulyje (pvz. Šveicarijoje) taip ir susieta, kad nuoma indeksuojama (arba deindeksuojama) pagal Euribor pokytį. Pvz. 3x arba 4x euribor. Pvz sumažėjo Euribor 0.25%, nuoma pinga 1%. Padidėjo Euribor 1%, nuoma brangsta 4%.
Būtent. Dauguma nesupranta situacijos. Karas parodė, kad prie VKI rišt NT nuomos kainų tikrai negalima. Rišo daugelis prie VKI, nes jis dešimtmetį kelių proc. intervale keisdavos. Ir nuomininkai vis keliais proc. daugiau kasmet mokėjo (nors nuomotojai pelnės iš esmės, nes NT nuomos kainos tiek rinkoj nekilo). O dėl karo VKI pašoko tiek, kiek nebuvo numatę ekspertai nei LT, nei Europoj apskritai (SVKI analogiškai). Ir tada jau turim ekstra situaciją, kurios nuomos sutartį sudarant nenumatė nei nuomotoja, nei nuomininkė. Jei nuomotoja gobši ir santykiai su nuomininke tik lobių kasykla, tada telieka eit į teismą. Gal bent ten protingi balanso poreikį įžvelgs. Apie karą ir jo pasekmes kalba, ne apie kokią eilinę krizę. Apie milijonus eurų kai kuriems nuomininkams (o sutarties gi nenutrauksi). Laukim, ką pasakys galutinai teismai. Jau rangovus gina pagaliau.
Pasireklamavo, kad prašiko bylą....
Kad nesireklamavo. Straipsnio neužsakinėjo. Bet ačiū dievui, kad kažkas parašė, gal sukels vertingų diskusijų. Nes "infliacija visus veikia vienodai" - absoliutus nesusipratimas. Ypač VKI vienodai veikia, aha. Kur vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio kainos pokytis ir kur NT magnatams piniguos pokytis... Beje, istorijoj dar ne pabaiga (čia atsakant į tavo kvepiantį komentarą).
Pacta sunt servanda (susitarimų reikia laikytis) sakydavo dar romėnai. Jei Krasta susitarė su nuototoju nuomos mokesčio indeksacijai taikyti VKI, tai turi būti taikomas VKI, kas čia neaišku (teismas tą ir pasakė, kad sutarčių reikia laikytis). Privatūs subjektai yra laisvi sudaryti sandorius, jei jie neprieštarauja teisės aktams ir gerai moralei (tai vadinasi sutarčių laisvės principas), todėl jei šalys susitars, kad nuomos kainos indeksacijai turi būti taikoma pvz. Lenkijos zloto kurso pokytis, tai taip ir reikės daryti ir jokios čia problemos nėra.
Pacta sunt servanda turi krūvą išimčių. LAT praktika, CK - jeigu norisi sužinoti daugiau.
keista diskusija - visos normaliu (ypac instituciniu) investuotoju i NT sudaromos sutartys turi indeksavima, kartais vietini (retas atvejis), kartais eurozonos ar dar belekoki. Daznai pavyksta susidereti del max indeksavimo reiksmes, t.y. "lubu" - 3-5proc ar pan, bet daugumoje sutarciu (ypac seniau sudarytu) ju nera. Kokia sutarti pasirasei, tokia reikia ir vykdyti
Komentuoja, nors nei situacijos žino (iš str. jos tikrai nesužinosi), nei kompetencijų turi. Pvz., pagalvokit, kas tas VKI. Ne bendrai infliacija. Teisingai Krasta daro, nes nuomotojai gobšumą įjungę pamiršta, kad DĖL KARO 20 proc. didesnius nuompinigius gaus. Ir jie patys niekad to neprognozavo, nes VKI iki 20 proc. augimo ekspertai nesapnavo. Dešimtmetį vartotojų prekių krepšelio kaina augo vos po porą-kelis proc. Tad nuomos sutartis ir veikė iki karo taip, kaip abi šalys prognozavo. Ir tada bam. Karas (force majeure) staiga kainas pakėlė iki 20 proc. Kainas vartotojams! Ir staiga nuomotojas niekada tokios laimės neplanavęs į derybas racionalias neina, o nuomininkas turi virš milo neplanuotų išlaidų dengt. Wow noras lobt kito sąskaita, kai net finansų ekspertai jokio panašaus infliacijos vartojimo sektoriuj dydžio nenumatė, t.y. niekad niekas nesitikėjo, kad 20 proc. daugiau nuoma su VKI surišta kadais kainuos karo metu. Tam ir yra spec. nuostatos įstatyme ir teismai bylas tokias nagrinėja, bando kompromisą šalims surast, jei pačios negeba. Jau yra ir rangovams teismai pakėlę kainas dėl karo poveikio. Pacta sunt servanda turi krūvą išimčių.