Pirmasis PPP projektų ruožas ir jo pamokos: nori didesnių sumų ir patikimų partnerių

Laurynas Lukošiūnas, kontoros „Sorainen“ advokatas, Neringa Pažūsienė, Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė, Šarūnas Stepukonis, „BaltCap“ fondo partneris, Saulius Putrimas, UAB „Merko statyba“ vadovas. VŽ koliažas.

Šiemet dešimtmetį švenčia pirmoji švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį, o dabar investuotojų dėmesiui jau kasmet patiekiama bent po vieną tokį projektą. Didelės investicijos ir viešojo sektoriaus partnerio patikimumas – to labiausiai pageidauja į visuomenei reikalingus objektus pasiryžęs investuoti verslas.

Dalyvauti PPP projektų konkursuose verslui kainuoja daug laiko ir pinigų.
Vis dažniau viešajam sektoriui ieškant privačių partnerių verslas gali formuoti projektų portfelius.
Pirmosios patirtys rodo, kaip pavyksta prognozuoti paslaugų kainas dešimtmečiams, o brangus statyboms investuotojams teko sukąsti dantis.
Savivaldybių ir valstybės riziką investuotojai vertina skirtingai, tačiau kuo mažiau politikos – tuo geriau.
Yra projektų, kurių šiuo būdu verslas pataria apskritai neįgyvendinti.

Balsių progimnazija Vilniuje ne tik, įvairių ekspertų vertinimu, tikrasis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės („Public Private Partnership“, PPP) projektas, ji taip pat ir pirmoji mokykla, sostinėje pastatyta po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.