Prokurorai prašo nutraukti Žalgirio stadiono sklypo nuomos sutartį

Prokuratūra, kuri šioje civilinėje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, prašo teismo nutraukti 1999 m. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį bei ją dalinai keitusius susitarimus, teigiama pareigūnų pranešime.

Šiame sklype NT plėtros bendrovės „Hanner“ įmonė „Promola“ vysto biurų, viešbučių ir daugiabučių kompleksą. Tiesa, šiuo metu iškilę ar kylantys pastatai plėtojami sklypo pakraščiuose – dėl besitęsiančio ginčo tarp „Hanner“, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir prokuratūros. Iš esmės ginčas vyksta dėl valstybinių institucijų priekaištų, jog sklype vykdoma ne tokia veikla, kuri įrašyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Čia anksčiau veikė Žalgirio stadionas.

Ginčas tęsiasi metus, o „Promola“ ir NŽT galų gale nusprendė sudaryti taikos sutartį, ji buvo derinta su prokurorais. Tačiau jos nepatvirtino teismas, nes teismuose nebuvo nagrinėjamas joks šalių ginčas, skelbė BNS. 

„Šių metų balandžio mėnesį NŽT atliko dar vieną nurodyto valstybinės žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad situacija nuo ginčo pradžios 2017 m. pasikeitė, t. y. šiame žemės sklype buvo pastatyti ir yra statomi nauji statiniai. Birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius raštu informavo bendrovę, kad nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams po šio pranešimo įteikimo“, – institucijoms naujas faktines aplinkybes pranešime pateikia prokuratūra.

Reikšdama savarankiškus reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo prokuratūra pažymi, kad apibendrinus žinomas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į teisinį valstybinės žemės nuomos reglamentavimą, darytina išvada, kad bendrovė, 2015 m. įsigijusi nurodytame sklype buvusius sporto paskirties statinius, juos įsigijo tik tam, kad galėtų išsinuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis.

„Prokuratūros vertinimu, tokiu būdu sudarant nuomos sutartį buvo pažeistos įstatymų normos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, todėl ši sutartis turi būti nutraukta“, – poziciją paaiškina prokuratūra.

Prokuroras Vytenis Kasparavičius anksčiau BNS sakė, kad kol ginčas nėra išspręstas iš esmės, nauji pastatai sklype neturėtų būti statomi.

„Tie pastatai, kurie jau stovi, tie stovės. Kai prokuratūra įsikišo, tie statiniai jau buvo pradėti ar įpusėti statyti, todėl šiuo atveju vadovaujantis protingumo kriterijumi jų, matyt, niekas neprašys nugriauti, nes tai būtų neracionalu ir valstybei būtų neprotinga našta. (...) Kitoje sklypo dalyje statybų neturėtų vykti, nes kai vyksta ginčas dėl valstybinės žemės nuomos, statybos leidimus išduodančios institucijos turėtų atitinkamai pažiūrėti“, – BNS kalbėjo p. Kasparavičius.

Avulis: ar įstatymų taikymas visiems rinkos dalyviams bus vienodas?

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis VŽ situaciją pakomentavo taip:

„Reikėtų pradėti nuo to, kad kompanija „Hanner“ viso aptariamo proceso metu nepažeidė nei vieno teisės akto ir viską vykdė viešai. Net atsiradus tam tikriems nesutarimams ar teisės aktų interpretacijoms – visos šalys, įskaitant ir prokurorus, sutarė, kad geriausias būdas išspręsti šį ginčą yra taikos sutartis. Tokio taikaus susitarimo link ir toliau judame. Buvusią Žalgirio stadiono teritoriją „Šiaulių bankas“ perėmė iš bankrutavusio „Ūkio banko“ dar 2013 metų pradžioje už daugiau nei 100 mln. litų. Šie pinigai buvo skirti bankrutavusio banko indėlininkams ir valstybės išlaidoms padengti. Nuo pat teritorijos pardavimo „Šiaulių bankui“ – čia buvo numatyta gyvenamųjų ir komercinių patalpų plėtra. Vėliau t.y. 2015 metais „Šiaulių bankui“ paskelbus viešą konkursą, kuriame dalyvavo 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų, „Hanner“ pasiūlė didžiausią kainą ir įsigijo šią teritoriją sumokėdama 41 mln. Eur. Vilniaus NT rinkoje ant valstybės nuomojamos žemės plėtojama apie 70-80 proc. projektų ir nei vienam iš jų žemė nebuvo išnuomota aukciono būdu. Dėl šios aplinkybės NŽT ir prokurorai nei vienu iš minėtų atvejų jokių pretenzijų neturi. Todėl mums kyla natūralus klausimas, ar įstatymų taikymas visiems rinkos dalyviams bus vienodas, ar įstatymus pradėsime taikyti selektyviai?“

Rizika būsimai plėtrai

Šiuo metu „Žalgirio“ stadiono teritorijoje yra pastatytas ir veikia 20 mln. Eur vertės „Marriot“ tinklo viešbutis. VŽ rašė, kad „Hanner“ buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje taip pat vysto verslo centrą, į kurį investuoja 25 mln. Eur, parengtas ir antrojo biurų pastato projektas.

Praėjusių metų vasarą prie Žalgirio stadiono „Hanner“ pradėjo dviejų daugiabučių („Centro rezidencijos“) statybas, kurios turėtų būti baigtos iki šių metų pabaigos. Šio, pirmojo, etapo metu Rinktinės gatvėje statomi 2 mūriniai A energinės klasės 4-5 ir 7 aukštų namai, kuriuose pirkėjams bus pasiūlyta butų nuo 27 iki 83 kv. m.

Be to, kaip skelbė VŽ, „Hanner“ valdoma UAB „Promola“ suplanavo ir antrąjį daugiabučių projekto „Centro rezidencija“ etapą. Šiuo prie Žalgirio stadiono, Rinktinės gatvėje, rinkai turėtų būti pasiūlyta 133 butai.

Buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje planuojama ir daugiau verslo centrų, taip pat įrengti visuomeninę erdvę.

Priešistorė

Beveik 8 hektarų ploto teritoriją tarp sostinės Olimpiečių, Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių „Hanner“ už 41 mln. Eur įsigijo iš Šiaulių banko, teritoriją 2013-aisiais perėmusio iš bankrutavusio Ūkio banko.

Prokurorų nurodymu NŽT dar pernai vasarį informavo „Hanner“ valdomą bendrovę „Promola“ apie ketinimą nutraukti „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį. Prokurorų teigimu, sklypai buvo išnuomoti ne aukcione, todėl ši žemė gali būti naudojama tik pagal įteisintą jos paskirtį – stadiono veiklai.

Pernai gegužę „Hanner“ pakeitė detalųjį planą, kuriame, priešingai nei ankstesniame, jau buvo numatyta vieta sporto objektui, nors jo statyti neketinama. Ponas Avulis tuomet teigė tikįs, kad miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame nebebus numatyta stadiono statyba. Naujas Vilniaus bendrasis planas vis dar rengiamas.

Vilniaus miesto taryba pernai balandį priėmė rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto – nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype ketinama numatyti plėtrą, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną.