„Žalgirio“ stadiono istorija tęsiasi – ginčas persikėlė į teismus

Pernai rudenį atrodė, kad klausimas bus išspręstas taikiai, tačiau balandžio viduryje Vilniaus miesto apylinkės teismas nepatvirtino tarp NŽT ir p. Avulio netiesiogiai valdomos įmonės „Promola“ pasirašytos taikos sutarties, todėl liko galioti NŽT pranešimas apie sklypo nuomos sutarties nutraukimą.
Teismo pirmininko pavaduotoja Viktorija Šelmienė BNS teigė, kad teismas taikos sutarties netvirtino, nes teisme nebuvo nagrinėjamas joks šalių ginčas.
Siekdamas sumažinti projekto vystymo riziką, verslininkas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol nebus išspręstas ginčas iš esmės, sustabdyti NŽT pranešimo galiojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę tokį prašymą patenkino.
„NŽT norėjo gauti teismo pritarimą taikos sutarčiai. Teismas pasižiūrėjo formaliai ir pasakė, kad jei jau taikos sutartis yra pasirašyta, tai tegul ji galioja, ir nepatvirtino. Tas klausimas buvo ilgai pakibęs ore ir, kad pajudėtume iš mirties taško, nuėjome į teismą. Norim minimizuoti tas rizikas, kad teismas užtikrintų tam tikras apsaugos priemones, kad galėtume normaliai dirbti“, – BNS sakė p. Avulis, NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Sklypo nuomos sutartį su „Hanner“ antrine įmone „Promola“ nurodę nutraukti prokurorai siekė apginti viešąjį interesą ir teigė, kad sklypas gali būti išnuomotas tik esamų statinių, t.y. stadiono, eksploatavimai. „Hanner“ pakeitus detalųjį planą ir jame nurodžius vietą sporto objektui, prokurorai buvo pritarę NŽT ir „Promolos“ sudarytai taikos sutarčiai.
Vytenis Kasparavičius, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, BNS teigė, kad į naujausią teisminį ginčą turėtų būti įtraukta ir prokuratūra.
„Kadangi NŽT įspėjo „Promolą“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, tai „Promola“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu sustabdyti šios sutarties nutraukimą. Dabar ginčas yra persikėlęs į teismą ir čia bus sprendžiama dėl esmės – dėl žemės nuomos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kol kas Generalinė prokuratūra į bylą neįtraukta, bet čia laiko klausimas“, – BNS sakė p. Kasparavičius.
Posėdžio data Vilniaus miesto apylinkės teisme kol kas dar nėra nustatyta.
Rizika būsimai plėtrai
Šiuo metu „Žalgirio“ stadiono teritorijoje yra pastatytas ir veikia 20 mln. Eur vertės „Marriot“ tinklo viešbutis. VŽ rašė, kad „Hanner“ buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje taip pat vysto verslo centrą, į kurį investuoja 25 mln. Eur, parengtas ir antrojo biurų pastato projektas.
VŽ rašė, kad praėjusių metų vasarą prie Žalgirio stadiono „Hanner“ pradėjo dviejų daugiabučių („Centro rezidencijos“) statybas, kurios turėtų būti baigtos iki šių metų pabaigos. Šio, pirmojo, etapo metu Rinktinės gatvėje statomi 2 mūriniai A energinės klasės 4-5 ir 7 aukštų namai, kuriuose pirkėjams bus pasiūlyta butų nuo 27 iki 83 kv. m.
Be to, kaip skelbė VŽ, „Hanner“ valdoma UAB „Promola“ suplanavo ir antrąjį daugiabučių projekto „Centro rezidencija“ etapą. Šiuo prie Žalgirio stadiono, Rinktinės gatvėje, rinkai turėtų būti pasiūlyta 133 butai.
Buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje planuojama ir daugiau verslo centrų, taip pat įrengti visuomeninę erdvę.
Prokuroras p. Kasparavičius sako, kad kol ginčas nėra išspręstas iš esmės, nauji pastatai sklype neturėtų būti statomi.
„Tie pastatai, kurie jau stovi, tie stovės. Kai prokuratūra įsikišo, tie statiniai jau buvo pradėti ar įpusėti statyti, todėl šiuo atveju vadovaujantis protingumo kriterijumi jų, matyt, niekas neprašys nugriauti, nes tai būtų neracionalu ir valstybei būtų neprotinga našta. (...) Kitoje sklypo dalyje statybų neturėtų vykti, nes kai vyksta ginčas dėl valstybinės žemės nuomos, statybos leidimus išduodančios institucijos turėtų atitinkamai pažiūrėti“, – BNS kalbėjo p. Kasparavičius.
Pats p. Avulis sako nematantis grėsmės, kad jau esami pastatai bus nugriauti.
„Yra visa eilė susitarimų ir manau, kad jeigu šalys elgsis sąžiningai, tai tos rizikos neturėtų būti. (...) Taikos susitarimas buvo pasiektas, jis gal mums nelabai palankus, bet mes manome, kad yra geriau dirbti, nei bylinėtis, nes tuomet ir mes turėsime išlaidų, o ir bylinėtis prieš valstybę nėra didelis malonumas“, – kalbėjo p. Avulis.
Jo teigimu, NŽT vis dėlto nusprendus nutraukti sklypo nuomos sutartį, būtų teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.
„Rizika valstybei yra pakankamai didelė, nes jei būtų nutraukta sutartis, tai mes reikalautume kompensacijų. Teritoriją įsigijome sąžiningai ir sumokėjome didelius pinigus, reikalautume, kad mums būtų kompensuota visa tai. Įvertinus palūkanas, prarastą laiką, tas reikalavimas galėtų siekti gal 50 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis būtų nutraukta sutartis“, – kalbėjo verslininkas.
Priešistorė
Beveik 8 hektarų ploto teritoriją tarp sostinės Olimpiečių, Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių „Hanner“ už 41 mln. Eur įsigijo iš Šiaulių banko, teritoriją 2013-aisiais perėmusio iš bankrutavusio Ūkio banko.
Prokurorų nurodymu NŽT dar pernai vasarį informavo „Hanner“ valdomą bendrovę „Promola“ apie ketinimą nutraukti „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį. Prokurorų teigimu, sklypai buvo išnuomoti ne aukcione, todėl ši žemė gali būti naudojama tik pagal įteisintą jos paskirtį – stadiono veiklai.
Pernai gegužę „Hanner“ pakeitė detalųjį planą, kuriame, priešingai nei ankstesniame, jau buvo numatyta vieta sporto objektui, nors jo statyti neketinama. Ponas Avulis tuomet teigė tikįs, kad miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame nebebus numatyta stadiono statyba. Naujas Vilniaus bendrasis planas vis dar rengiamas.
Vilniaus miesto taryba pernai balandį priėmė rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto – nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype ketinama numatyti plėtrą, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną.